Nauja apklausa atskleidė, kad didžioji dalis Kauno apskrities gyventojų rimtai svarstytų galimybę turėti antrą darbą. Pagrindinė priežastis – noras pagerinti savo finansinę padėtį.
Laikinų įdarbinimo sprendimų platformos „Workis“ atliktas tyrimas parodė, kad net 92 proc. Kauno regiono gyventojų domisi papildomomis pajamų galimybėmis. Šis susidomėjimas būdingas įvairių sričių specialistams – nuo biuro darbuotojų iki vadovų.
Tačiau norint pritraukti kauniečius prie antro darbo, darbdaviai turėtų pasiūlyti konkurencingą atlyginimą. Net 38 proc. respondentų nurodė, kad juos domintų darbas, už kurį būtų mokama daugiau nei 10 eurų per valandą „į rankas“. Toks atlygis ypač patrauklus vadovams (47 proc.), savarankiškai dirbantiems asmenims (55 proc.) ir kvalifikuotiems specialistams (46 proc.). Vis dėlto, 6 proc. apklaustųjų sutiktų dirbti ir už minimalų valandinį atlygį (6,00-6,99 Eur).
Įmonės vadovas J. Kovas teigia, kad lietuvių požiūrį į papildomą darbą lemia ekonominė situacija ir kintantys atlyginimų standartai. Augant pragyvenimo išlaidoms, daugelis žmonių ieško būdų, kaip pagerinti savo finansinę padėtį, išlaikant darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
„Papildomas darbas vilioja galimybe užsidirbti daugiau, jaustis finansiškai saugiam ir turėti lėšų netikėtiems atvejams ar asmeniniams tikslams. Taip pat svarbus lankstumas – galimybė dirbti patogiu metu, derinant su pagrindiniu darbu ar asmeniniu gyvenimu. Ši laisvė suteikia žmonėms kontrolės jausmą, kuris šiuolaikinėje visuomenėje tampa vis svarbesnis“, – teigia J. Kovas.
Apklausa atskleidė, kad 37 proc. Kauno apskrities gyventojų domintų papildomas darbas, jei būtų mokama daugiau nei 10 eurų per valandą į rankas, o 16 proc. tenkintų 9,00-9,99 Eur/val. atlygis. 11 proc. respondentų sutiktų dirbti už 8,00-8,99 Eur/val., o 3 proc. sutiktų su bet kokiu siūlomu atlygiu.
J. Kovas pažymi, kad ieškodami antro darbo, žmonės kelia daugiau sąlygų, pavyzdžiui, konkurencingą atlyginimą ir patogų susisiekimą.
„Papildomas darbas yra būdas kompensuoti mažesnes pajamas ir pagerinti finansinę padėtį. Kauno apskrities gyventojai vertina savo laiką, todėl tikisi didesnio atlygio. Be to, dėl skaitmeninės erdvės ir galimybės matyti atlyginimų skirtumus tarp miestų, žmonės tikisi užmokesčio, atitinkančio jų pastangas ir gyvenimo kokybės siekius. Regionuose taip pat susiduriama su logistikos problemomis, todėl dauguma respondentų norėtų gauti atitinkamą finansinę kompensaciją už papildomą darbą“, – apibendrina J. Kovas.
