Kaune vyksta ginčas dėl musulmonų bendruomenei svarbios teritorijos Ramybės parke, kur stovi mečetė. Musulmonai siekia susigrąžinti kone hektarą žemės aplink mečetę, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Kauno savivaldybė tam priešinasi. Nors musulmonai jau laimėjo tris teismus, įrodę, kad žemė priklauso jiems, tarnybos vis dar nesutinka perduoti jiems teritorijos.
Musulmonų bendruomenės narys Ahmed Erenüz pabrėžė, kad teismas nusprendė grąžinti jiems musulmonams priklausančias žemes, tačiau tarnybos nesuprato sprendimo. „Pažvelkime į istoriją – tai yra mūsų teritorija. Ten buvo kapinės ir mums labai reikia šios teritorijos”, – sakė jis.
Ginčas dėl parko teritorijos pačiame Kauno centre tęsiasi jau šešerius metus. Advokato padėjėjas Vytautas Breimelis paaiškino, kad jų klientas 2018 metais kreipėsi dėl žemės sklypo perdavimo jų nuosavybei, tačiau NŽT atsisakė tai padaryti. Klientas kreipėsi į teismą, kurį laimėjo. Tačiau NŽT ir toliau atsisakė perduoti sklypą.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė pranešė, kad 2022 metų liepos 7 dienos teismo sprendimu buvo patenkintas pareiškėjų skundas ir NŽT įpareigota per mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimą dėl 0,8405 hektaro žemės sklypo Totorių gatvėje, Kaune, suteikimo neatlygintinai nuosavybei pareiškėjams.
Tačiau NŽT nėra įpareigota šią teritoriją atiduoti musulmonams. Advokato padėjėjas Vytautas Breimelis svarsto apie kreipimąsi į lygių galimybių kontrolierių ir Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl diskriminacijos religiniu pagrindu.
Kauno savivaldybė, į kurią kreipėsi NŽT, pradėjo rengti detaliojo plano pakeitimą, pagal kurį sklypą bus padalintas į dvi dalis: 20 arų bus palikta bendruomenei, o 64 arų teritorijoje bus įsteigta kapinių teritorija.
Musulmonų bendruomenė turi planų, ką darys su žeme, jei ją gaus. Jie nori pastatyti naujus pastatus, įrengti automobilių stovėjimo vietas, tvorą ir net įkurti islamo mokyklą.
Istorikai teigia, kad musulmonai nori šių žemių pagrįstai, nes totoriai gyvena Kaune nuo XVI amžiaus, o čia buvo ir pirmoji jų mečetė bei totorių kapinės. VU istorikė Dovilė Troskovaitė paaiškino, kad tai yra totorių bendruomeninė nuosavybė, kuri buvo arba privačiai pirkta, arba valdovo teikta.
