Kauno oro uostas plečiasi: ambicingi planai ir naujos galimybės
Kauno oro uostas sparčiai plečiasi, o Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus supažindino Kauno rajono merą Valerijų Makūną su vykdomais plėtros darbais Karmėlavoje. Šis vizitas pabrėžė glaudų savivaldybės ir oro uosto bendradarbiavimą.
V. Makūnas prisiminė, kad oro uostas išaugo iš sovietinės raketų bazės 1988 metais, kai buvo įrengtas pirmasis pakilimo takas. Tuomet iš Karmėlavos buvo galima pasiekti Šiaulius ir kitus Sovietų Sąjungos miestus. Po nepriklausomybės atkūrimo oro uostas išsiplėtė ir 1994 m. tapo tarptautiniu.
Kauno rajono savivaldybė ir oro uosto administracija nuolat bendradarbiauja turizmo skatinimo, urbanistikos ir infrastruktūros klausimais. Meras pažymėjo, kad Kauno regionas pagal užsienio investicijas lenkia Rygą ir artėja prie Talino, todėl oro uosto plėtra yra itin svarbi konkurencingumui.
S. Bartkus teigė, kad praėjusiais metais Kauno oro uostas pasiekė rekordinius keleivių srautus – apie 1,4 mln. Tikimasi, kad šiais metais šis skaičius gali išaugti iki 2 mln. Išplėtus pietinę dalį, oro uostas taps dar patrauklesnis verslui.
Planuojama plėtra apima „Ryanair“ orlaivių remonto bazės plėtrą šiaurinėje dalyje, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės statybą ir komercinės veiklos zoną, kurioje galėtų įsikurti degalinė, elektromobilių įkrovos stotelė, greito maisto restoranas ar prekybos centras.
V. Makūnas akcentavo, kad įgyvendinant šiuos ambicingus planus, būtina atsižvelgti ir į vietos gyventojų, kurių Karmėlavos seniūnijoje yra apie 9 tūkst., interesus.
Kauno oro uoste veikia tokios įmonės kaip „Ryanair“ antrinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, „FL Technics“, „DAT“ ir „MAAS Aviation“. Ilgalaikėje perspektyvoje, iki 2052 m., planuojamos didelės investicijos, naujos darbo vietos ir galimybės. Investicijos į naujus projektus Karmėlavoje 2025–2052 m. gali siekti apie 50 mln. eurų, o terminalų pajėgumai išaugs iki 3 mln. keleivių per metus.
