Kauno apskritis išlieka lydere pagal nedarbą šalyje, rodo naujausi Užimtumo tarnybos (UT) duomenys. Nedarbo lygis čia siekia 9 proc., nors per spalį jis ir sumažėjo 0,2 procentinio punkto. Vis dėlto, pagal šį rodiklį Kauno apskritį lenkia tik Jonavos rajonas.
Spalio pabaigoje UT įstaigoje darbo ieškojo beveik 33 tūkst. Kauno apskrities gyventojų, iš kurių daugiau nei 5 tūkst. pirmą kartą kreipėsi į tarnybą. Darbdaviai per mėnesį pasiūlė beveik 3,4 tūkst. darbo vietų. Palyginimui, Vilniaus apskrityje nedarbas siekė 8,4 proc., o laisvų darbo vietų buvo beveik 5 tūkst., nors bedarbių skaičius siekė daugiau nei 46 tūkst.
Kauno mieste lapkričio pradžioje buvo registruota beveik 18 tūkst. bedarbių, o spalį į UT kreipėsi beveik 2,7 tūkst. kauniečių. Per tą patį mėnesį įsidarbino daugiau nei 2,7 tūkst. buvusių bedarbių, o dar daugiau nei 400 asmenų dalyvavo aktyviose darbo politikos priemonėse.
Kauno miesto savivaldybė pagal nedarbo lygį užima antrą vietą po Jonavos rajono savivaldybės, kurioje nedarbas siekia 10,1 proc. Kauno mieste šis rodiklis siekia 9,6 proc. Tiesa, tiek Jonavoje, tiek Kaune nedarbo lygis per spalį sumažėjo.
Mažiausias nedarbas Kauno apskrityje fiksuojamas Birštono savivaldybėje, tačiau čia jis šiek tiek padidėjo – nuo 5,7 proc. iki 6,2 proc. Panaši tendencija stebima ir Prienų rajone, kur nedarbas paaugo 0,3 proc. ir pasiekė 7 proc.
Visoje Lietuvoje lapkričio pradžioje buvo registruota beveik 153 tūkst. bedarbių, o tai yra beveik 5 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Nedarbas šalyje sumažėjo 0,3 proc. ir siekė 8,4 proc. Teigiamos tendencijos stebimos daugelyje šalies savivaldybių.
Labiausiai nedarbas sumažėjo Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje ir Šakiuose. Tačiau atvėsus orams ir sumažėjus turistų srautams, nedarbas šiek tiek padidėjo Neringoje, Birštone ir Palangoje. Palyginus su praėjusiais metais, nedarbas Lietuvoje yra 0,2 proc. didesnis.
Spalį į darbo rinką sugrįžo beveik 22 tūkst. žmonių, o tai yra 19,1 proc. daugiau nei prieš metus. Savarankišką veiklą pradėjo daugiau nei 8,5 tūkst. asmenų.
Prasidėjus šildymo sezonui, išaugo katilų operatorių poreikis. Rudens viduryje darbdaviai paskelbė daugiau nei 15 tūkst. darbo pasiūlymų, tačiau tai yra mažiau nei rugsėjį. Sumažėjo darbo pasiūlymų apgyvendinimo, maitinimo ir švietimo sektoriuose.
Vis dėlto, apdirbamosios gamybos įmonėse darbo paklausa išaugo.
„Šalies darbo rinka šį rudenį parodė gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių. Nedarbas išlieka didelis, todėl ieškome būdų, kaip paskatinti gyventojus integruotis į darbo rinką“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Jurgita Zemblytė.
„Sodros“ duomenimis, lapkričio pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 1,45 mln. užimtų gyventojų.
Daugiausiai dirbančiųjų padaugėjo švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriuose, o sumažėjo transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.
J. Zemblytės teigimu, darbuotojų paieška spalį sulėtėjo, tačiau mažiau nei ankstesniais metais.
