Lietuvos keliautojas Aurimas Valujavičius vos nepasidavė kopdamas į Akonkagvą. Sausio mėnesį pradėjęs ekspediciją „Planetos viršūnės“, sausio 29-ąją A. Valujavičius pasiekė pirmąjį išsikeltą tikslą – įkopė į Akonkagvos viršūnę. Nors viršūnėje jį apėmė euforija, keliautojas atvirai prisipažino, kad šis žygis pareikalavo neįtikėtinai daug jėgų. „Tai buvo sunkiausia diena mano gyvenime“, – sakė jis apie šturmo dieną. Apie savo pasiekimą Aurimas pranešė socialiniuose tinkluose, informuodamas, kad sausio 29 dieną, 19:50 val. Lietuvos laiku, jis pasiekė Akonkagvos viršūnę.
„Tai tikriausiai buvo viena sunkiausių dienų mano gyvenime. Akonkagvos (6962 m) viršūnę pasiekėme vakar (01.29) 14:50h (19:50h Lietuvos laiku). Iš 8 komandos narių tik man ir Raimondui pavyko pasiekti aukščiausią Pietų Amerikos kalno viršūnę! Prireikė 11 dienų, kol su komanda pasiekėme tinkamą aukštį ir aklimatizacijos lygį, o sausio 29 dieną iš palapinių išėjome 4:40 ryto.“
Aurimas neslėpė, kad patyrė daug emocijų – nuo nuovargio ir džiaugsmo iki nusivylimo ir išsekimo. Jis pažadėjo visus įspūdžius sudėti į vlogą, kuris netrukus pasirodys. Keliautojas dėkojo visiems už palaikymą ir galimybę iškelti trispalvę su rėmėjų vardais. Jis pabrėžė, kad pasiekta pirmoji iš trijų viršūnių ir nekantriai laukia Ojos del Salado ugnikalnio bei Everesto. Netrukus po sėkmingo įkopimo, Aurimas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksavo visą šturmo dieną. Priartėjęs prie 6700 m aukščio, keliautojas prisipažino, kad jam yra labai sunku.
„Tai turbūt sunkiausia diena mano gyvenime. Kartais atrodo, kad ne kažką darai, o sapnuoji. Toks keistas jausmas. Sakė, jog tai normalu, gali ir galva pradėti svaigti, būti haliucinacijos. Man tiesiog atrodo, kad aš ne realybėje, o sapne“, – dalinosi A. Valujavičius.
Situacija buvo sudėtinga ir kitiems komandos nariams. Net komandos vadovas Tadas, kuris į kalną kopė ne pirmą kartą, nebegalėjo tęsti kelio.
„Dar nėra buvę, kad Tadą nuleistų nuo kalno. Padėtis sudėtinga. Kol čia užlipome, visi išsekome. Pavelas, latvis, yra stipriausias, o mes visi kiti, net Tadas, truputį atsiliekame. Mūsų vietinis gidas nori nuleisti visą komandą žemyn. Grįžti turime iki 15 valandos, o dabar jau 12:30, o iki viršūnės dar kokios 2–3 valandos kelio. Reikalai prasti.
Tadas sakė, kad jau yra leidęs negyvus žmones nuo viršūnės, todėl nenori to kartoti. Aišku, būtų apmaudu, bet, kita vertus, viršūnė dar toli ir atiduoti visas jėgas iki jos… Čia sraigtasparnių nėra, tik žmogaus jėga gali tave nuleisti, o tai irgi nėra gerai.
Kinijai reikia Akonkagvos viršūnės, kad gaučiau leidimą kopti į Everestą. Kita vertus, gal Kinija sutiktų ir su Ojos del Salado, kuris tik keliasdešimt metrų žemesnis. Čilėje turėčiau daugiau laiko aklimatizuotis“, – svarstė A. Valujavičius.
Vis dėlto netrukus padėtis pasikeitė – pasak Aurimo, atvyko gidas Tomis, kuris išgelbėjo situaciją. Tadas teigė, kad Raimonds iš Latvijos ir Aurimas yra tie, kurie galėtų bandyti lipti į viršų ir išlaikyti tempą, kad nebūtų per vėlu grįžti. Tomis sutiko leisti jiems lipti kartu, bet tik su sąlyga, jei jie išlaikys jo greitį, o jei ne, turės leistis žemyn.
Likus vos keliems dešimtims metrų iki viršūnės, Aurimas teigė, kad dar niekada nėra patyręs tokio jausmo, lyg būtų sapne. Pasiekęs viršūnę, jis sakė, kad tai sunkiausia diena jo gyvenime ir dėkojo savo sekėjams, šeimai bei rėmėjams, kurie juo tiki. Aurimas Valujavičius praneša apie naują kvapą gniaužiančią kelionę. Keliautojas planuoja įkopti į Akonkagvą, Ojos del Salado ugnikalnį (6893 m) ir Everestą (8849 m).
„Atėjo laikas jums atskleisti naują kelionę. Atsimenu daug smagių akimirkų iš kelionių baidarėmis ar dviračiu, kuriuo apvažiavau ne vieną žemyną. Buvo daug diskusijų su šeima, draugais ir jumis apie tai, kokia bus kita kelionė – ar naudosiu tas pačias transporto priemones, ar kažką naujo.
Visada norisi grįžti ir padaryti tai, kas nepavyko. Tie, kurie mane sekė 2021 metais, žino, kad Čilėje kopiau į ugnikalnius. Per 2,5 mėnesio man pavyko įkopti į 12 ugnikalnių, išskyrus vieną. Turbūt nuo čia ir prasideda naujos kelionės idėja, gal labiau kova su savimi.“
Aurimas pridūrė, kad sausio 14 dieną su kolegomis skrenda į Argentinos Mendosą, kur bandys šturmuoti aukščiausią Pietų Amerikos kalną – Akonkagvą. Šįkart jis nebus vienas, o su lietuvių komanda. Jei viskas klostysis sėkmingai, tai bus aukščiausia jo pasiekta viršūnė. Tačiau tai tik kelionės pradžia. Tuomet Aurimas susirinks daiktus ir keliaus į netoliese esantį Santjagą.
„2021 metais man nepavyko įkopti į Ojos del Salado. Tai aukščiausias planetos ugnikalnis, vos žemesnis už Akonkagvą. Tuo metu man pavyko pasiekti tik papėdę. Supratau, kad jei noriu likti gyvas ir sveikas, turiu pasitraukti. Dabar turiu daugiau laiko aklimatizuotis.
Planas yra įveikti save ir pasiekti aukščiausio ugnikalnio viršūnę. Kadangi Čilėje turėsiu dar laiko, po to, jei viskas gerai, pakeliausiu automobiliu, gal net nuvažiuosiu į Peru. Tikrai paturistaučiau po Pietų Ameriką. Bet čia tik pirmas kelionės etapas, nes ji susideda iš dviejų etapų. Kovo 3 dieną turėčiau grįžti į Lietuvą, o tada prasidės antras etapas“, – aiškino A. Valujavičius. Anot Aurimo, galiausiai lauks etapas, kuris bus vienas sunkiausių ir pareikalaus daugiausia emocijų – Everestas. Antrasis etapas prasidės nuo kovo pradžios, nes keliautojas pradės aklimatizuotis Lietuvoje, specialiose palapinėse, kuriose kiekvieną naktį šešias savaites reikės miegoti, palaipsniui keičiant slėgį. Planuojama maždaug balandžio viduryje išvykti į Tibetą, Kiniją ir per mėnesį įveikti Everesto viršūnę iš šiaurinės pusės. Jei viskas klostysis sėkmingai, gegužės pabaigoje keliautojas grįš į Lietuvą.
