Lietuvių kelionių įpročiai per dešimtmetį: nuo krypčių iki išlaidų
Naujausias tyrimas atskleidžia, kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė lietuvių požiūris į keliones. Tyrimas, atliktas kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ užsakymu, parodė, kad ne tik išaugo populiarių krypčių sąrašas ir kelionėms skiriamas biudžetas, bet ir gerokai sutrumpėjo laikas, per kurį priimamas sprendimas keliauti.
Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė, teigia, kad dešimties metų rinkos analizė aiškiai parodo stiprėjantį lietuvių norą keliauti. „Šiuo metu pusė nuolatinių keliautojų renkasi keliauti bent kartą per metus, o daugiau nei trečdalis – du kartus ar net dažniau. Prieš dešimtmetį šie skaičiai buvo atitinkamai 44 proc. ir 27 proc. Taip pat stebime, kad dažnėja lietuvių atostogos užsienyje: 37 proc. keliaujančių lietuvių į užsienį vyksta du kartus per metus arba dažniau, anksčiau tokių buvo 10 proc. mažiau“, – komentuoja I. Aukštuolytė.
Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad nekeliaujančiųjų arba neplanuojančių keliauti asmenų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Prieš dešimtmetį tokių respondentų buvo 44 proc., o dabar – tik 18 proc.
2014 m. pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nekeliavo, buvo per didelės kelionių kainos – tai nurodė net 70 proc. nekeliaujančių respondentų. Tačiau per dešimtmetį šis skaičius sumažėjo iki 40 proc. Tai rodo, kad kelionės nebėra laikomos prabangos preke.
Išlaidaujama vis daugiau
Per pastarąjį dešimtmetį vis labiau įsigali tendencija kelionėms išleisti daugiau, nei buvo planuota. Dar 2014 m. beveik visi apklaustieji stengėsi laikytis numatyto biudžeto, o šiuo metu apie 16 proc. respondentų atostogų metu viršija planuotas išlaidas.
„2014 m. beveik pusė respondentų tikėjosi kelionėje išleisti iki 450 eurų, o šiuo metu tokių liko tik 14 proc. Ir atvirkščiai – šiuo metu 29 proc. planuoja išleisti daugiau nei 900 eurų, prieš dešimtmetį tokių buvo tik 11 proc.“, – teigia I. Aukštuolytė.
Pasak jos, ši tendencija nestebina, nes, kaip rodo statistika, renkantis kelionę, kainos svarba nuolat mažėja.
„Taip pat pastebime, kad trumpėja laikas, per kurį apsisprendžiama dėl kelionės. Jei prieš dešimtmetį vienas iš trijų keliautojų sprendimą dėl atostogų užsienyje priimdavo ilgiau nei per savaitę, tai šiuo metu tokių keliautojų yra tik vienas iš keturių“, – sako kelionių organizatoriaus atstovė.
Populiariausios kryptys keičiasi
Prieš dešimt metų populiariausia lietuvių atostogų kryptis buvo Turkija. Šiuo metu ji nukrito į penktą vietą, užleisdama pozicijas Italijai, Ispanijai, Japonijai ir Graikijai.
Kelionių organizatoriaus duomenimis, per dešimtmetį sumažėjo tautiečių, svajojančių apie atostogas Prancūzijoje, Egipte ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Tez Tour“ tyrimai rodo, kad pagrindinė atostogų priežastis per dešimtmetį išliko ta pati – noras pailsėti nuo darbo ir įtampos. Vis dėlto pastebima, kad kitų kriterijų svarba sumažėjo.
„Prieš 10 metų pažintis su šalies kultūra buvo aktuali vienam iš dviejų, o šiuo metu – tik kas trečiam respondentui. Taip pat 21 proc. sumažėjo naujų patirčių poreikis keliaujant“, – teigia I. Aukštuolytė.
Prognozuojama, kad šiais metais keliautojų į užsienį skaičius turėtų viršyti praėjusių metų rezultatus. Lietuvos oro uostų duomenimis, 2024 m. buvo aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 6,6 mln., o tai beveik 10 proc. daugiau nei prieš metus.
