Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį Airijoje pareiškė, kad Rusijos atakos prieš Europos valstybes „nebėra hibridinės“ ir tapo „labai kinetinės“. Taip jis reagavo į Vokietijos išvadą, jog Maskva atsakinga už rugpjūčio 4 dieną mėgintą surengti išpuolį Leipcigo–Halės oro uoste.
Vokietija dėl išpuolio apkaltino Rusiją
Vokietija rugsėjo 1 dieną oficialiai paskelbė, kad Rusija atsakinga už mėginimą atakuoti Leipcigo–Halės oro uostą rytinėje šalies dalyje. Netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo aptiktas ir neutralizuotas sprogmenų prikrautas dronas.
Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus tarptautinių krovinių ir paramos Ukrainai logistikos centras.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad Rusijos atsakomybę rodo policijos tyrimo duomenys, žvalgybinė informacija, drono konstrukcija, jame buvę sprogmenys ir detonatorius. Pasak ministro, operacijos metodai taip pat atitiko per kitas Rusijai priskiriamas operacijas pastebėtą veikimo modelį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos kaltinimus atmetė. Jis tvirtino, kad įrodymai esą suklastoti, o Berlynas tokiu būdu mėgina nukreipti dėmesį nuo šalies vidaus problemų, tačiau šių teiginių įrodymais nepagrindė.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus pavadino išgalvotu pretekstu eskaluoti įtampą ir pažadėjo „tinkamą atsaką“ į Vokietijos priemones.
Berlynas uždarys Rusijos konsulatą Bonoje
Reaguodama į incidentą Vokietija nuo rugsėjo 18 dienos uždarys Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir nutrauks sutartį dėl Rusų namų – Maskvos finansuojamo kultūros centro – Berlyne.
Vokietijos vyriausybė taip pat paskelbė griežtinsianti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę, siūlysianti Europos Sąjungai taikyti sankcijas daugiau su hibridinėmis atakomis siejamų asmenų ir didinsianti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“, kuriuo apeinamos naftos eksporto sankcijos. Dėl išpuolio į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas rugsėjo 2 dieną pareiškė, kad mėginimas smogti Leipcigo–Halės oro uostui turi visus valstybės remiamo terorizmo požymius. ES ir kelios jos valstybės narės dėl incidento taip pat iškvietė Rusijos diplomatinius atstovus.
Kallas nurodė, kad rengiama apie 1 600 naujų sankcinių įrašų, susijusių su Rusijos kariniu kompleksu. Vis dėlto ji pabrėžė, kad neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime sprendimai nepriimami.
Budrys ragino didinti paramą Ukrainai
Budrys kalbėjo Viklou grafystėje rytinėje Airijoje vykusiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime „Gymnich“. Rugsėjo 1–2 dienomis surengtam susitikimui vadovavo Airijos užsienio reikalų ir prekybos ministrė Helen McEntee bei Kallas. Tokie ES diplomatijos vadovų susitikimai rengiami kas pusmetį.
Lietuvos ministras sakė, kad, remiantis kai kuriais skaičiavimais, Rusijos hibridinių atakų skaičius per pastaruosius metus išaugo keturis kartus. Jo teigimu, Maskvai tai yra pigus būdas kelti įtampą Europos visuomenėse.
Budrio vertinimu, Rusija tokiomis operacijomis siekia sudaryti klaidingą dominavimo Ukrainos mūšio lauke įspūdį, o prieš ministro „surežisuotais“ pavadintus Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus – parodyti galinti nebaudžiamai veikti Europoje.
„Mūsų tikslas – parodyti, kad ši veikla nei mus įbaugins, nei atgrasys nuo paramos Ukrainai ir spaudimo Rusijai“, – sakė Budrys.
Jis ragino didinti tiek karinę, tiek civilinę paramą Ukrainai ir svarstyti įšaldyto Rusijos turto panaudojimą, kad šalis būtų pasirengusi artėjančiai žiemai.
ES diskusijos apima maždaug 200 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą. Ankstesniam siūlymui jį panaudoti pasipriešino Belgija, todėl Bendrija vietoj to skyrė Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą.
Rengiantis Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai Budrys taip pat paragino Europą kalbėti apie Rusijos vykdomą „maisto karą“ – Ukrainos eksporto kelių blokavimą ir grūdų iš Rusijos okupuotų teritorijų eksportą.
