Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, remiamos Baltijos valstybių, vėl ragina Europos Sąjungą ieškoti būdų panaudoti apie 210 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto Ukrainai finansuoti. Naujausias svarstomas modelis numato didžiąją turto dalį perduoti naujam ES priklausančiam saugotojui, kad teisinė ir finansinė atsakomybė tektų visai Sąjungai, o ne vien Belgijai.
Belgija tebesipriešina turto panaudojimui
Didžioji įšaldyto turto dalis laikoma Briuselyje įsikūrusioje tarptautinėje vertybinių popierių atsiskaitymo bendrovėje „Euroclear“. „15min“ nurodo apie 185 mlrd. eurų sumą, o naujienų agentūra AP 2026 metų gegužę skelbė apie 193 mlrd. eurų.
Belgija baiminasi, kad turto panaudojimas Ukrainai sukeltų jai ir „Euroclear“ didelę teisinę bei finansinę riziką dėl Rusijos ieškinių ir galimų atsakomųjų veiksmų.
„Priežastys, dėl kurių mes tam prieštaraujame, niekur stebuklingai nedingo“, – rugsėjo 1 dieną pareiškė Belgijos užsienio reikalų ministras Maksimas Prevo. Jo teigimu, procesas, kuris iš esmės prilygtų turto konfiskavimui, sukeltų „labai didelę riziką“.
2025 metų gruodį dėl šio pasipriešinimo ir kitų valstybių abejonių žlugo Europos Komisijos planas panaudoti 210 mlrd. eurų Rusijos turto kaip pagrindą beprocentinei reparacijų paskolai. Vietoj to ES nutarė finansų rinkose pasiskolinti 90 mlrd. eurų Ukrainos 2026–2027 metų poreikiams.
Teisinis ginčas jau vyksta ir Rusijoje. Gegužės 15 dieną Maskvos arbitražo teismas patenkino Rusijos centrinio banko 18,2 trln. rublių, arba maždaug 249,7 mlrd. JAV dolerių, reikalavimą „Euroclear“. Bendrovės advokatai paskelbė ketinantys šį sprendimą skųsti.
Rusijos centrinis bankas turto panaudojimą Ukrainai vadina neteisėtu ir prieštaraujančiu tarptautinei teisei bei valstybės turto imuniteto principams.
Naujas saugotojas atsakomybę perkeltų visai ES
Europos sostinėse neoficialiai svarstoma „Euroclear“ laikomą turtą perduoti naujai ES priklausančiai ir jos kontroliuojamai institucijai. Tokio modelio šalininkai mano, kad jis iš ginčo centro pašalintų strategiškai svarbią Belgijos finansų bendrovę ir sumažintų vienai valstybei tenkančią riziką.
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka šią idėją palaiko. Pasak jo, visų 27 ES valstybių bendra atsakomybė leistų atsisakyti sudėtingos nacionalinių garantijų ir kompensavimo sistemos, kuri anksčiau buvo siūloma Belgijai apsaugoti.
Europos Komisija apie svarstomą modelį žino, tačiau nenori iš naujo pradėti derybų neturėdama ženklų, kad jam pritartų valstybės narės. Kartu Komisija neatmeta galimybės panaudoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą Ukrainai.
Projektą „The Russian Transfer“ parengę ekonomikos apžvalgininkas Hugo Dixonas, Edinburgo universiteto teisės profesorius emeritas Lee Buchheitas ir buvęs JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnas Daleepas Singhas siūlo pasinaudoti Sutarties dėl ES veikimo 122 straipsnio skubos mechanizmu. Tokiam sprendimui pakaktų kvalifikuotos valstybių narių daugumos.
Pagal jų modelį Rusijos centrinis bankas formaliai ir toliau būtų turto savininkas, tačiau galėtų jį atgauti tik Rusijai sumokėjus Ukrainai karo reparacijas. Belgijai ir „Euroclear“ ES teisėje būtų užtikrinta apsauga nuo galimos žalos.
Pasiūlymo autoriai remiasi 2003 metų kovo precedentu: po JAV invazijos į Iraką 1,7 mlrd. JAV dolerių Irako valstybės lėšų buvo perkelta į specialią sąskaitą Niujorko federaliniame rezervų banke.
Rugsėjo 9 dieną perduoti turtą naujam ES instrumentui paragino ir 122 Europos Parlamento nariai. Vienas laiško iniciatorių buvo Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius. Parlamentarai taip pat atkreipė dėmesį į 23 mlrd. eurų siekiančią Ukrainos gynybos finansavimo spragą.
ECB perspėja dėl grėsmės euro reputacijai
Europos Centrinis Bankas, „Euroclear“ ir dalis ES valstybių perspėja, kad konfiskavimui prilygstantis sprendimas galėtų paskatinti užsienio centrinius bankus bei investuotojus perkelti savo turtą iš Europos. Jų vertinimu, tai galėtų pakenkti finansiniam stabilumui ir euro, kaip antros pagal svarbą pasaulio valiutos, reputacijai.
Pagal dabar galiojančias ES taisykles naudojama ne įšaldyto turto pagrindinė suma, o iš jo gaunamos papildomos pajamos. Iš jų 95 proc. skiriama ES ir Didžiojo septyneto paskolų Ukrainai grąžinimo mechanizmui, o 5 proc. – Europos taikos priemonei, finansuojančiai karinę paramą.
Briuselyje veikiančio Europos politikos studijų centro vadovas Karelas Lannoo siūlo atsargesnę alternatyvą – specialios paskirties finansinę struktūrą, kuri laikytų Rusijos turtą, tačiau obligacijoms garantuoti naudotų tik apie 4 mlrd. eurų metinių papildomų pajamų.
Tokiu atveju 210 mlrd. eurų pagrindinė suma liktų nepaliesta. Obligacijų garantijas galėtų suteikti 2012 metais euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti įsteigtas Europos stabilumo mechanizmas, turintis iki 500 mlrd. eurų skolinimo pajėgumą.
Kol kas neaišku, ar turto perdavimas ES institucijai įtikintų Belgiją ir kitus skeptikus. Nors toks sprendimas sumažintų „Euroclear“ tenkančią tiesioginę riziką, Sąjungai vis tiek reikėtų įvertinti galimus Rusijos teisinius veiksmus ir poveikį Europos finansų sistemai.
