Kibernetiniai nusikaltimai sparčiai auga, o Nacionalinio kibernetinio saugumo centro statistika rodo, kad sukčių metodai tampa vis sudėtingesni. Tačiau advokatų kontoros COBALT partneris Mindaugas Bliuvas pabrėžia, kad dažniausiai atakuojami ne sistemos, o žmonės – jų neatidumas ir skuba.
Nors įmonės dažnai kibernetinį saugumą laiko tik IT specialistų atsakomybe, dauguma incidentų prasideda nuo paprastų žmogiškųjų klaidų: nepatikrintų el. laiškų, skubotų pavedimų ar per plačių darbuotojų prieigų. Todėl nepakanka vien techninių priemonių; būtina reguliariai atnaujinti sistemas, daryti atsargines kopijas, naudoti stiprius slaptažodžius, tinkamai valdyti prieigas ir nuolat mokyti darbuotojus atpažinti rizikas.
Viena dažniausių klaidų – nepakankamai kritiškas požiūris į elektroninius laiškus, informuojančius apie pasikeitusius banko rekvizitus. M. Bliuvas ragina tokiose situacijose taikyti „keturių akių principą“: patikrinti el. pašto adresą, ieškoti įtartinų detalių ir, jei reikia, susisiekti su tiekėju kitu kanalu, pavyzdžiui, telefonu.
Nusikaltėliai taikosi į verslo procesus
Baudžiamasis kodeksas numato atskirą nusikaltimų grupę, susijusią su elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumu, įskaitant neteisėtą prisijungimą, duomenų perėmimą, veiklos trikdymą ir sukčiavimą elektroninėje erdvėje. Tačiau duomenų perėmimas dažnai tėra priemonė siekti finansinės naudos, konkurencinio pranašumo ar daryti spaudimą. Kibernetiniai nusikaltimai taikomasi į verslo procesus: tiekėjų grandines, mokėjimus, darbuotojų prieigas ir vidinę komunikaciją. Todėl svarbu vertinti ne tik technines sistemas, bet ir kasdienius veiklos procesus bei vidinę kontrolę.
Sąskaitų klastojimas ir netinkamas prieigų valdymas
Sparčiai plintantis sukčiavimo būdas – elektroninių sąskaitų klastojimas. Nusikaltėliai įsilaužia į susirašinėjimą arba sukuria panašų el. pašto adresą ir, tiekėjui siunčiant sąskaitą, pakeičia banko rekvizitus. Pasak M. Bliuvo, vienoje byloje, nors įmonė turėjo geras technines apsaugas, darbuotojai nepastebėjo pakeisto el. pašto adreso ir lėšos buvo pervestos sukčiams. Tokiose situacijose kritiškai svarbus greitis reaguojant į incidentą, kad būtų galima sustabdyti lėšų judėjimą ir jas susigrąžinti, bendradarbiaujant su kitų šalių institucijomis.
Taip pat svarbu tinkamai valdyti buvusių darbuotojų prieigas prie vidinių sistemų ir duomenų. Nutraukus darbo santykius, būtina laiku panaikinti visas teises ir prisijungimus.
Nepilnamečio įsilaužimas į technologijų bendrovės sistemas
M. Bliuvo praktikoje buvo byla, kai užsienio technologijų bendrovės, parduodančios mokomuosius vaizdo įrašus, sistemas per tamsųjį internetą („Dark Web“) įsigytu įrankiu įsilaužė nepilnametis lietuvis. Jis perėmė dalį turinio, neteisėtai jį platino ir pareikalavo išpirkos kriptovaliutomis. Bendrovė, pasitelkusi IT specialistus, nustatė, kad IP adresai veda į Lietuvą, ir kreipėsi į Lietuvos teisininkus. Pasak M. Bliuvo, ne visada lengva įtikinti teisėsaugos institucijas rimtai reaguoti į elektroninius nusikaltimus, tačiau šiuo atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Veiksmai susidūrus su kibernetiniu nusikaltimu
Žalos mažinimui ir lėšų susigrąžinimui lemia pirmosios valandos po incidento. Svarbiausia nedelsiant įtraukti IT specialistus elektroniniams pėdsakams fiksuoti ir duomenims išsaugoti. Jei pervesti neteisėti lėšos, būtina kuo greičiau kreiptis į banką dėl pinigų stabdymo ir informuoti teisėsaugos institucijas. Atlikus pirminius veiksmus, rekomenduojama įtraukti teisininkus. Kaip pabrėžia M. Bliuvas, visose situacijose svarbiausias veiksnys – operatyvumas, leidžiantis suvaldyti žalą ir apsaugoti įmonę nuo didesnių nuostolių.
