Kauno mafijos bosas Henrikas Daktaras, nuteistas kalėti iki gyvos galvos už itin žiaurius nusikaltimus, vėl patyrė nesėkmę bandydamas susižvelgti į bausmės sušvelninimą. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė H. Daktaro skundą, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo sprendimą, kuris jam nebuvo palankus. Tai reiškia, kad Henytei kol kas nepavyks išvengti griežčiausios bausmės.
Apie Apeliacinio teismo sprendimą naujienų portalui Lrytas.lt pranešė teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė. Svarstant klausimą dėl bausmės pakeitimo į terminuotą, išryškėjo svarbus faktas: H. Daktaras, ilgus metus neigęs savo kaltę, pagaliau ją pripažino. Tačiau šis prisipažinimas jam netapo bilietu į laisvę.
Teismo nutartyje teigiama, kad nors H. Daktaras jau ilgą laiką atlieka bausmę, tik pastaruoju metu pastebimi reikšmingi pokyčiai jo mąstyme ir elgesyje. Taip pat pažymima, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažino tik teikdamas paaiškinimus Kauno apygardos teismui. Iki tol jis vengė pripažinti savo kaltę, teigdamas, kad tai daro tik iš pagarbos teismui.
Apeliacinis teismas mano, kad toks H. Daktaro elgesys leidžia manyti, jog net ir dabar tvirtindamas, kad pripažįsta kaltę, jis nėra nuoširdus ir tiesiog siekia sau teisinės naudos. Teismas pabrėžė, kad H. Daktaras ateityje turės įtikinti teismą ne tik žodžiais, bet ir savo elgesiu, jog jo vidinės nuostatos iš tikrųjų pasikeitė. Ši nutartis galutinai užvėrė Henytei duris į laisvę šiuo klausimu.
Prašymus dėl įkalinimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo nuteistieji gali teikti kasmet. H. Daktaras bando ištrūkti į laisvę nuo 2019 metų, tačiau iki šiol jam nepavyko. Daug kartų teistas Kauno mafijos lyderis pirmą kartą į kalėjimą pateko būdamas 19 metų, o bendras jo laikas įkalinimo įstaigose viršija 23 metus.
Pagal pakeistus įstatymus, asmenys, nuteisti iki gyvos galvos ir praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų. Tačiau teismai anksčiau atmesdavo įkalinimo įstaigų teikimus dėl bausmės H. Daktarui sušvelninimo, motyvuodami tuo, kad jis tebėra pavojingas visuomenei. H. Daktaro „kūrinys“ – nusikalstamas susivienijimas, kurio narių įvykdyti nusikaltimai ilgą laiką kėlė baimę visuomenėje.
Už paskutinius nusikaltimus H. Daktaras buvo įkalintas 2009 metais. Iki gyvos galvos jis nuteistas už kito Kauno mafiozo, Rimanto Ganusausko-Mongolo, nužudymą ir kitus žiaurius nusikaltimus. Henytė vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris vykdė žmogžudystes, plėšimus ir užsiėmė reketu.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 metais pripažino H. Daktarą kaltu dėl vadovavimo organizuotam ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, žmogžudystės ir kitų nusikaltimų, ir nuteisė jį įkalinti iki gyvos galvos. Be Henytės, šioje byloje nuosprendžius išgirdo dar keliolika asmenų, užimančių įvairias pozicijas mafijos hierarchijoje.
R. Ganusauskas-Mongolas buvo nužudytas dar 1993 metų gruodžio 25 dieną. Susidorojimą su juo suplanavo H. Daktaras, pykdamas, kad Mongolas atsiskyrė nuo gaujos ir nenori dalytis pelnu. Henytė įtarė, kad R. Ganusauskas yra susijęs su 1993 m. spalį įvykdytomis žudynėmis Kauno restorane „Vilija“, per kurias buvo pasikėsinta ir į H. Daktarą.
1993 m. gruodžio 25 d. H. Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir jų bendrai surado Mongolą name, kuriame jis slėpėsi, ir nuvežė į mišką, kur iš anksto buvo iškasę duobę. E. Abarius nukreipė pistoletą į R. Ganusausko galvą, bet ginklas užsikirto, tada ginklą paėmė H. Daktaras – auka krito nuo dviejų šūvių. Mongolo kūnas iki šiol nerastas. H. Daktaras teigė, kad R. Ganusauskas neva yra gyvas ir slapstosi užsienyje, tačiau šie žodžiai nepasitvirtino.
