Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas nerimą keliantis sukčiavimo atvejų augimas. Žmonės patikli, dažnai apgaulės būdu, atiduoda savo banko korteles, PIN kodus ir net grynuosius pinigus nepažįstamiesiems. Luminor banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas teigia, kad per kelias dienas iš penkių Lietuvos gyventojų buvo išviliota apie 220 tūkst. eurų.
Nusikaltėliai dažnai skambina tiesiogiai į mobiliuosius telefonus, imituodami įvairių įmonių ar institucijų numerius. Pokalbio metu apsimetėliai specialistai įtikinėja, kad jūsų vardu bandoma paimti paskolą, įsilaužta į elektroninį paštą arba siekiama perrašyti telefono numerį. Apgavikai dažnai apsimeta policijos, banko ar technologijų įmonių darbuotojais, teigiama „Luminor“ pranešime žiniasklaidai.
„Šie sukčiai puikiai išmano žmogaus psichologiją. Todėl galite net nepastebėti, kaip po pokalbio telefonu atversite jiems duris ir atiduosite savo mokėjimo kortelę, PIN kodus bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. Neretai pasitaiko atvejų, kai sukčiai įtikina žmones išsiimti pinigus ir perduoti prie namų atvykusiems kurjeriams“, – sako L. Sadeckas.
Ekspertai perspėja, kad sukčiai dažnai prisistato žinomų įmonių darbuotojais, nes taip lengviau įgyti pasitikėjimą ir išvilioti mokėjimo kortelės duomenis. Jie dažniausiai užklumpa netikėtai, kalba profesionaliai ir stengiasi įtikinti, kad pastebėjo įtartinus veiksmus, kuriuos reikia skubiai sustabdyti.
„Pavyzdžiui, sukčiai gali prisistatyti policijos pareigūnais ir teigti, kad jūsų vardu bandoma gauti paskolą arba atlikti įtartiną mokėjimą. Kitu atveju – apsimesti telefono ryšio operatoriais ir tvirtinti, kad gavo jūsų prašymą perrašyti telefono numerį kitam asmeniui“, – aiškina ekspertas.
Kita populiari taktika – skambinantys asmenys apsimeta „Google“ atstovais ir tvirtina, kad jūsų elektroninis paštas buvo pažeistas, o iš jo bandoma nutekinti konfidencialią informaciją. Tačiau tai tėra manipuliacijos, skirtos sukelti stresą ir paskatinti jus veikti neapgalvotai, priduria L. Sadeckas.
Reali sukčių padaryta žala siekia šimtus tūkstančių eurų. Ekspertas perspėja, kad jei nesame budrūs, apgauti gali bet ką, nes sukčiai siunčia suklastotas konfidencialumo sutartis, netikrus bankų raštus ir apsimestines pareigūnų nuotraukas. Kai kuriais atvejais jie prašo įdiegti nuotolinę prieigą suteikiančias programėles, tokias kaip „AnyDesk“ ar „HopToDesk“, kurių pagalba perima įrenginio kontrolę ir vagia asmeninę informaciją.
Taip pat sukčiai gali įtikinti žmogų, kad reikia pakeisti mokėjimo kortelę nauja, o senąją perduoti kurjeriui kartu su PIN kodais ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenimis. Kitais atvejais apgavikai tiesiog prašo išsiimti pinigus ir juos perduoti apsimetėliui „banko darbuotojui“.
Neretai gyventojai yra apmokomi ir perspėjami, kaip kalbėti su banko atstovais, neva šie gali sutrukdyti, todėl gyventojai pateikia neteisingą informaciją banko darbuotojams, norėdami nuslėpti tikrąją limitų padidinimo ar lėšų išgryninimo priežastį. „Luminor“ bankas ragina nepasiduoti sukčių apgaulės būdams, nes pateikus melagingą informaciją bankui, vėliau nukentėsite patys – išgryninę pinigus ir atidavę juos sukčiams į rankas.
Norint apsisaugoti nuo šių sukčiavimo grėsmių, svarbu prisiminti kelis esminius dalykus. Banko darbuotojai niekada neprašo perduoti jiems jūsų mokėjimo kortelės, PIN kodų ar prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų. Net jei skambinantis asmuo skamba įtikinamai, tačiau spaudžia veikti skubiai arba sukelia baimės jausmą – tai ženklas, kad galite būti apgaunami.
„Tikri banko darbuotojai niekada neprašo atlikti skubių veiksmų telefonu ar įdiegti papildomų programėlių. Jie gali paskambinti pasiteirauti informacijos ar pristatyti siūlomą paslaugą, tačiau, jei reikia atlikti kokį nors veiksmą, visuomet prašo klientą tai padaryti savarankiškai, prisijungus prie savo internetinės banko paskyros“, – teigia L. Sadeckas.
Be to, bankai niekada neskambina per „WhatsApp“ ar kitas susirašinėjimo programėles ir nereikalauja perduoti asmens dokumentų, mokėjimo kortelių ar pasirašyti konfidencialumo sutarčių telefonu. Net jei atrodo, kad skambinantis naudoja tikrą banko ar policijos numerį, atminkite, kad tokius numerius galima suklastoti.
L. Sadeckas pabrėžia, kad kuo ilgiau kalbatės su sukčiais, tuo labiau auga nerimas ir tuo sunkiau tampa atpažinti apgaulę. Todėl, kilus bet kokiam įtarimui, nedelsiant nutraukite pokalbį, pasitarkite su artimaisiais ir praneškite apie galimą sukčiavimo atvejį bankui. Taip pat kuo skubiau kreipkitės į policiją – tai galite padaryti portale ePolicija, paskambinę 112 arba artimiausiame policijos skyriuje.
