Šokiruojantis sukčiavimas Kaune: vyras prarado 700 tūkst. eurų
Kauno gyventojas patyrė didžiulį finansinį smūgį, kai sukčiai išviliojo iš jo rekordinę sumą – daugiau nei 700 tūkstančių eurų. Kelis mėnesius kaunietis pervedinėjo pinigus fiktyviai investicijų įmonei, kuri pažadėjo greitą praturtėjimą. Deja, patiklus vyras liko be santaupų.
Tai ne vienetinis atvejis. Pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau sukčiavimo atvejų: vilnietis neteko 110 tūkst. eurų, o marijampolietis – 50 tūkst. eurų, patikėję investicijomis į internetines platformas.
Kauno policijos teigimu, sukčiai veikė itin įžūliai ir sistemingai, palaipsniui įtikindami vyrą investuoti vis didesnes sumas. Pareigūnai pabrėžia, kad dažnai aukos pinigus perveda ne iš karto, o nuolat spaudžiamos sumokėti įvairius mokesčius ar įmokas, siekiant atgauti tariamą pelną. Toks manipuliavimas gali trukti kelis mėnesius, kol žmogus suvokia patekęs į spąstus.
„Kartais, kaip sakoma, būna, kad pinigai išviliojami ne per vieną kartą. Ir paskui žmogus galvoja, kad gali pasiimti tuos pinigus, bet jam pasakoma, kad reikia sumokėti mokesčius. Jis perveda, ir dar kažką, ir žmogus tikisi, kad skolindamasis iš kitų, vėl galės pervesti, tačiau taip dar kartą nukenčia. Galima pasakyti, kad tai yra kelių mėnesių darbas“, – aiškino Kauno policijos pareigūnas Aleksejus Gubenko.
Sukčiavimo atvejų daugėja
Marijampolės apskrities VPK informuoja apie atvejį, kai sukčiai iš 73 metų senjorės išviliojo daugiau nei 50 tūkst. eurų. Vilnietis prarado net 110 tūkst. eurų. Nusikaltėliai dažniausiai prisistato kaip internetinės investavimo platformos „Curionfinance“ vadybininkai.
Gyventojai patvirtina, kad nuolat sulaukia įtartinų skambučių.
„Yra tekę, bet aš greitai pabaigiu pokalbį. Siūlo įvairiausius dalykus, bet man jų nereikia – ko man reikia, visada randu pati“, – sakė viena moteris.
„Iš bankų nesulaukėme, tik skambina rusiškai kalbantys. Gauname skambučių iš nežinomų numerių, atsiliepiame, jie kalba rusiškai, tai mes tiesiog ignoruojame“, – teigė kitas pašnekovas.
„Paskambina, prašo duomenų, ir žmonės, netikėtumo atveju, pasiduoda tam dalykui“, – pridūrė vyras.
Populiariausi sukčiavimo būdai
Pinigų plovimo prevencijos centras įspėja, kad sukčiai dažniausiai siūlo itin pelningas ir greitas investicijas be jokios rizikos. Tokiais pažadais siekiama apgauti žmones ir sumažinti jų budrumą.
Pasak Eglės Lukošienės, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovės, sukčiai užmezga ryšį su auka, įtikindami ją investuoti. Iš pradžių rodomas pelnas, vėliau – tariami nuostoliai, reikalaujantys papildomų investicijų. Kai žmogus supranta, kad yra apgaudinėjamas, pasirodo tariami teisininkai, kurie taip pat yra sukčiai.
Mobilaus ryšio operatoriai teigia, kad sukčiai naudoja dirbtinį intelektą, kad apgautų žmones. Jie gali slėpti savo telefono numerius ir net imituoti artimųjų balsus, naudodami specialias programėles.
„Spoofingas yra padirbtas numeris – kaip žmogus gali užsidėti kaukę, taip ir telefonas gali rodyti kito numerio „kaukę“. Tai nėra pavojinga, kol nepradedate tikėti tuo, ką jie jums sako“, – aiškino ,,Telia Lietuva” atstovas Audrius Stasiulaitis.
Šiais metais telefoniniai sukčiai jau išviliojo iš Lietuvos gyventojų daugiau nei 6 milijonus eurų.
