Kauno korupcijos voratinklis: rekordinis kyšis ir naujas tyrimas – tik ledkalnio viršūnė?
Rekordinio dydžio kyšio istorija Kaune ir iš jos besirutuliojantis naujas tyrimas dėl galimos „organizuotos nusikalstamos grupės“, veikusios savivaldybės viršūnėse, praėjus beveik trejiems metams po skambių teisėsaugos pareiškimų apie kratas ir sulaikymus, vis dar apgaubta paslapties šydu. Nors „ant popieriaus“ teisingumas tarsi ir įvykdytas – buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas atsidūrė už grotų, tačiau iš prokuratūros saugomų paslapčių skrynios besiveržiantys klausimai kelia abejonių dėl skaidrumo. Ar tai tik iliuzija, pridengta nešvarumų?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nusprendė, kad V. Šiliausko byla dėl 260 000 eurų kyšio paėmimo iš „Autokaustos“ direktoriaus ir vieno savininkų Juozo Kriaučiūno turi būti išnagrinėta išsamiau, sudarant išplėstinę kolegiją. Tai suteikia menką viltį, kad prokuratūros pateiktas atvejis sulauks kur kas kritiškesnio vertinimo.
Šioje istorijoje glūdi pribloškiantis faktas: didžiausio išaiškinto kyšio byloje, pagal oficialią versiją, figūravo tik vienas „blogietis“ – V. Šiliauskas. Ar tikrai, tvirtinant didelės vertės rangos sutartis su „Autokausta“ dėl savivaldybės užsakymų, V. Šiliauskui nereikėjo tartis su niekuo kitu savivaldybėje, gauti pritarimą? Ar nereikėjo derinti sutarčių projektų ir sprendimų su atitinkamais skyriais bei kitais vadovaujančiais asmenimis? Ar tikrai vienas asmuo, neužimantis aukščiausios pozicijos savivaldybės hierarchijoje, galėjo „prastumti“ tokio masto reikalus?
Kol kas teisiamųjų suole sėdi tik V. Šiliauskas. Nors jis tikrai nėra nekaltas, tačiau kiti, įtakingesni veikėjai, liko nenubausti.
Dar prieš perduodant V. Šiliausko bylą teismui, teisėsauga abejotinais pagrindais atleido nuo baudžiamosios atsakomybės J. Kriaučiūną, kurio namuose kratos metu buvo rasta 400 tūkst. eurų grynaisiais. Tai motyvuota neva įvykdytomis sąlygomis: jeigu iš jo buvo reikalaujama kyšio, provokuojama jį duoti, ir davėjas pats nedelsdamas (per trumpiausią įmanomą laiką, bet ne vėliau nei iki jo pripažinimo įtariamuoju) apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos žinia.
Tačiau, remiantis informacija, kurią gavo žurnalistai ir visuomenė, šios sąlygos neatrodo įvykdytos. „Autokaustos“ vadovas, kuris nuo 2021 m. pradžios iki 2022 m. kovo administracijos direktoriui per aštuonis kartus sumokėjo 260 tūkst. eurų kyšį, savo „išpažintį“ teisėsaugai pradėjo tik po jo sulaikymo 2022 m. kovo 9 d.
Buvo naudojamos kriminalinės žvalgybos priemonės, apie kurias nežinojo nei davėjas, nei ėmėjas. Kauno apygardos teismo teisėjas Audrius Meilutis mini beveik metus trunkantį laikotarpį – nuo 2021 m. birželio pabaigos iki 2022 m. kovo pradžios.
Taigi, sąlygos dėl pranešimo per „įmanomai trumpiausią laiką“ atitikimas skamba neįtikinamai.
Taip pat neaišku, kaip kyšis galėjo būti duotas su teisėsaugos žinia, jeigu pats prokuroras Valentinas Alekna, pagarsindamas kaltinamąjį aktą Kauno apygardos teisme, konstatavo, kad, pavyzdžiui, pirmas davimo epizodas įvyko 2021 m. pradžioje tiksliai nenustatytu laiku. Jeigu pareigūnai net konkretaus laiko neišsiaiškino, kaip kyšis galėjo būti duotas su jų žinia?
Šią bylą lydėjo keistos aplinkybės. Keistas, bet tikriausiai atsitiktinis sutapimas: kartu su V. Šiliausku įkliuvusio J. Kriaučiūno verslo partneris Tomas Januška, kuris tuo metu taip pat turėjo akcijų „Autokaustoje“, yra tyrimą atlikusio STT pareigūno Dainiaus Januškos brolis. Sulaikymų metu D. Januška vadovavo STT Kauno valdybai, o dabar užima šios institucijos Centrinės tyrimų valdybos viršininko postą.
Įvertinant situaciją, svarbu atkreipti dėmesį į datas: mero Visvaldo Matijošaičio vadovavimo miestui laikotarpiu (nuo 2015 iki 2022 metų) savivaldybė su „Autokausta“ sudarė net 133 sutartis.
Taigi, pelningi savivaldybės užsakymai „Autokaustai“ buvo skiriami dar gerokai prieš V. Šiliausko atėjimą į savivaldybės administracijos direktoriaus postą 2018 m. lapkritį.
Kyla klausimas: kas įtakingesnis šiame žaidime? Kas reikalingesnis? Ką labiau vertėjo gelbėti, jei V. Šiliausko įvardinta „organizuota nusikalstama grupė“ savivaldybėje ir už jos ribų iš tikrųjų egzistuoja?
Ar administracijos direktorių, kurio karjera žlugusi, kuris nebeduotų jokios naudos?
Greičiausiai „Autokaustos“ vadovo pusė turėtų būti svarbesnė.
2023 m. gegužę prokuratūrai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės J. Kriaučiūną, procesas paspartėjo: tų pačių metų liepą byla perduota į Kauno apygardos teismą su vieninteliu kaltinamuoju V. Šiliausku, o lapkritį paskelbtas nuosprendis, neapklausus jokių bylos dalyvių, išskyrus patį kyšininką.
Didžiausio demaskuoto kyšio byloje Lietuvoje pakako sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes kaltinamasis prisipažino. Tai leido išvengti V. Matijošaičio, kitų įtakingų savivaldybės atstovų ir paties J. Kriaučiūno kvietimo į teismą, kur jie būtų turėję atsakinėti į nepatogius klausimus.
Visuomenė patyrė didelį smūgį, kai tokio masto korupcinė byla buvo išnagrinėta neįtikėtinai greitai.
Tačiau tai dar ne viskas. Visuomenei neatskleidžiama visa informacija ir kitame rezonansiniame tyrime, kuris prasidėjo po V. Šiliausko parodymų teisėsaugai, duotų jau įkliuvus su kyšiu iš J. Kriaučiūno.
Dar 2022 m. pavasarį V. Šiliauskas davė išsamius parodymus apie galimą korupciją, kuri apėmė kur kas platesnius vandenis nei jo paties žaidimai su „Autokaustos“ vadovu.
V. Šiliauskas prabilo apie savivaldybėje ir už jos ribų galimai veikiančią „organizuotą nusikalstamą grupę“, nurodydamas, kad ją sudarė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jo sūnus Šarūnas Matijošaitis, savivaldybės skyrių vedėjai, tas pats J. Kriaučiūnas ir kiti įtakingi asmenys.
V. Šiliauskui atskleidus daugybę detalių apie galimus korupcinius mechanizmus, teisėsauga turėjo nedelsiant pradėti naują bylą.
Tačiau tyrimas pagal V. Šiliausko pateiktus duomenis dėl galimo piktnaudžiavimo kažkodėl buvo pradėtas tik 2023 m. kovą, praėjus maždaug metams nuo jo pirminių apklausų, atskyrus šį tyrimą nuo 260 000 eurų kyšio iš J. Kriaučiūno bylos.
Praėjus beveik trejiems metams nuo V. Šiliausko „išpažinties“, naujame tyrime jis pats iki šiol net nebuvo apklaustas, niekam nepareikšti įtarimai.
Lieka neaišku, ar gavus informaciją apie galimą piktnaudžiavimą Kauno valdžios viršūnėse, buvo atliktos valdininkų ir politikų apklausos, dokumentų poėmiai, sprendimų sutikrinimai ir kiti veiksmai, siekiant išsamiai patikrinti administracijos direktoriaus nurodytų faktų teisingumą, užkirsti kelią galimų aferų nuslėpimui.
Galima kritiškai vertinti patį V. Šiliauską, teigiant, kad jis prabilo gelbėdamas savo kailį, tačiau akivaizdu, jog informaciją pareigūnams pateikė ne žmogus iš gatvės.
Todėl lėti tyrimo tempai stebina ir kelia abejones dėl šios istorijos skaidrumo.
Vienintelis būdas išjudinti šį vežimą – viešumas. Kuo daugiau bus kalbama ir rašoma apie šias problemas, tuo didesnė tikimybė, kad paslaptys bus atskleistos.
