Lietuvoje stiprinama kova su nuolat augančiu elektroniniu sukčiavimu. Atsakingos institucijos pasirašė memorandumą, kuriuo siekiama aktyviau apsaugoti piliečius nuo finansinių nusikaltimų. Numatyta stiprinti bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių bei įsteigti centralizuotą sukčiavimo užkardymo padalinį.
„Matydami kasmet didėjančias tendencijas, tiek nukentėjusių asmenų skaičių, tiek ir prarastas pinigų sumas, kurios jau siekia milijonus eurų, prezidento iniciatyva šiandien buvo pasirašytas memorandumas“, – ketvirtadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Andrius Varnelis.
Pasak jo, į sukčiavimo užkardymą įsitraukia bankai, mobiliojo ryšio operatoriai ir interneto paslaugų teikėjai. Didelis dėmesys bus skiriamas operatyvumui – centralizuotas padalinys reaguos greitai, ne tik komunikuodamas su klientais ir nukentėjusiais asmenimis, bet ir prevenciškai imdamasis veiksmų, kad apsaugotų kitus gyventojus.
Memorandumą pasirašė Generalinė prokuratūra, policija, Lietuvos bankas, Ryšių reguliavimo tarnyba, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centras.
Policijoje įsteigtas specialus, visą parą veikiantis padalinys, skirtas užkardyti sukčiavimo atvejus.
„Tai yra visą parą veikiantis internetinio sukčiavimo prevencijos centras, kurio pareigūnai visą parą reaguoja į pranešimus apie galimus internetinius sukčiavimus ir pagal tam tikrus algoritmus organizuoja skubų reagavimą“, – sakė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
Nuo sausio 27 dienos veikiantis centras jau sulaukė apie 3 tūkst. pranešimų apie galimus internetinius sukčiavimus. Apie 850 pranešimų buvo perduota kitoms institucijoms, pavyzdžiui, dėl interneto svetainių blokavimo, telefono numerių blokavimo ir panašiai.
Tikimasi, kad operatyvus policijos reagavimas ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis padės sumažinti galimų aukų skaičių. 2020 metais policijoje buvo registruota apie 3 tūkst. nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais, o šiuo metu per metus registruojama apie 4,7 tūkst. tokių veikų.
„Tai iš tiesų labai ženklus padidėjimas, ir nerimą kelia tai, kad nusikaltėliai naudoja vis labiau rafinuotus būdus sukčiavimams vykdyti, o tokių nusikalstamų veikų tyrimas yra labai sudėtingas. Galime pasigirti, kad pavyksta ištirti tik apie 25 proc. visų sukčiavimo atvejų“, – kalbėjo generalinis komisaras.
Policijos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius sukčiai pasisavino apie 4 mln. eurų – per mėnesį išviliojama apie 2 mln. eurų.
A. Paulauskas paragino gyventojus, atpažinus bandymą išvilioti pinigus, nedelsiant informuoti policiją ir pateikti visą susijusią informaciją: elektroninio pašto adresą, telefono numerį ar internetinę svetainę, kuria su jais buvo bandyta susisiekti, kad ši būtų kuo greičiau užblokuota.
Generalinės prokuratūros duomenimis, per pastaruosius trejus metus reikšmingai išaugo ikiteisminių tyrimų, susijusių su sukčiavimu, skaičius.
„Per pastaruosius trejus metus net 74 proc. išaugo ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje. Šiandien prokurorai kontroliuoja virš 1 tūkst. ikiteisminių tyrimų būtent dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje“, – sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Pasak jos, problema tampa vis sudėtingesnė, tai rodo ir pastarųjų dienų skaičiai. „Vakar iš Lietuvos gyventojų buvo pasisavinta 223 tūkst. 49 eurai. Tiek pinigų per vieną parą buvo išviliota iš Lietuvos gyventojų“, – teigė generalinė prokurorė. Didžiausia suma, kuri buvo išviliota iš Lietuvos gyventojų kovo mėnesį, siekė beveik 252 tūkst. eurų per parą.
Prezidento patarėjo pateiktais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenimis, 2023 metais nuo sukčiavimo nukentėjo apie 10 tūkst. gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų. 2024 metais nukentėjo apie 13 tūkst. gyventojų, prarasta virš 17 mln. eurų.
Nukentėjusiesiems pavyksta atgauti tik nedidelę dalį prarastų pinigų.
„Praėjusiais metais buvo pasikėsinta apgaulės būdu iš Lietuvos gyventojų išvilioti 35 mln. eurų, buvo sustabdyta 15 mln., taigi, realiai buvo pasikėsinta į 20 mln. eurų. Nukentėjusieji patyrė 17 mln. eurų žalą, iš jų 2,5 milijono eurų pavyko sugrąžinti“, – aiškino N. Grunskienė.
Prokurorė pabrėžė, kad būtina šviesti visuomenę ir kalbėti apie sukčiavimo pavyzdžius, prevenciją, ištirtus ikiteisminius tyrimus ir priimtus teismo sprendimus.
A. Varnelio teigimu, dėl sukčiavimo įvykę pinigų praradimai didina gyventojų pažeidžiamumą ir menkina pasitikėjimą įmonėmis, kurių vardu sukčiai naudojasi, teisėsaugos institucijomis ir finansų sektoriumi.
„Šiame kontekste įžvelgiame, kad tai ne tik prasilenkia su gerovės valstybės sąvoka, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo patarėjas.
