Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai pirmadienį priėmė sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Birštono klebonas Jonas Danilevičius buvo kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu moteriai. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė.
Teismo posėdyje buvo nustatyta, kad šių metų vasario 15 d. vakarą, apie 19.30 val., parapijos namuose, kilus žodiniam konfliktui dėl telefono turinio, J. Danilevičius tyčia smurtavo prieš moterį. Dėl šio smurto moteriai buvo padarytos poodinės kraujosruvos riešų, dilbių, žastų ir blauzdų srityse, o tai nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat, kovo 13 d. vakarą, apie 19 val., toje pačioje vietoje įvyko dar vienas incidentas. Konflikto metu J. Danilevičius vėl smurtavo prieš tą pačią moterį, padarydamas jai odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje ir poodines kraujosruvas rankose bei kojose. Šie sužalojimai taip pat nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje J. Danilevičiaus gynėjas prašė nutraukti baudžiamąją bylą, argumentuodamas tuo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė. Nukentėjusioji ir jos atstovas neprieštaravo susitaikymo instituto taikymui ir prašė teismo patvirtinti susitarimą bei nutraukti bylą. Prokurorė taip pat neprieštaravo susitaikymo institutui.
Nors ikiteisminio tyrimo metu J. Danilevičius tik iš dalies pripažino savo kaltę, teisiamajame posėdyje jis visiškai pripažino padaręs minėtus nusikaltimus. Bylos duomenimis, nukentėjusioji buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų kompensavimo. Tačiau J. Danilevičius atsiprašė moters, ji jam atleido, ir jie pasirašė raštišką susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal šį susitarimą, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei padengti bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji savo ruožtu atsisakė civilinio ieškinio.
Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, nusprendė, kad yra pagrindo manyti, jog J. Danilevičius ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. Danilevičius teisiamas pirmą kartą ir byloje nėra duomenų apie smurtinį elgesį praeityje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, jog J. Danilevičiaus asmenybei būdingas nusikalstamas elgesys ar žalingas gyvenimo būdas. Be to, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos atleisti J. Danilevičių nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Alytaus apylinkės teismas mano, kad baudžiamasis procesas leido J. Danilevičiui kritiškai įvertinti savo veiksmus ir turės jam auklėjamąjį bei prevencinį poveikį. Teismas tikisi, kad tai padės užtikrinti, jog kaltinamasis ateityje susilaikys nuo galimų nusikalstamų veikų darymo. Be to, sprendimas atleisti J. Danilevičių nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama jokia bausmė, o tai reiškia, kad jis išvengia teistumo ir kitų neigiamų pasekmių. Tačiau, siekiant, kad J. Danilevičius nesijaustų nebaudžiamas, teismas nusprendė, jog jam tikslinga papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas skyrė minimalią, 10 MGL dydžio įmoką, kurią J. Danilevičius turės sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo nuomone, toks baudžiamojo proceso užbaigimas yra optimalus, tikslingas ir teisingas, ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.