Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) kartu su Generaline prokuratūra atskleidė įspūdingo masto sukčiavimo schemą, kurioje įtariamas Lietuvos pilietis D. R. iš tarptautinės korporacijos „Amazon“ išviliojęs daugiau nei 2,5 milijonų eurų. Atliekant kratas pas įtariamąjį ir jo galimus bendrininkus, pareigūnai aptiko virtualios valiutos, vertos beveik 5 milijonus eurų, ir daugiau nei 700 tūkstančių eurų grynųjų pinigų.
Tyrimas atskleidė, kad D. R. platformoje „Telegram“ subūrė grupę asmenų, su kuriais susimokė vykdyti pirkimus „Amazon“ platformoje. Pagal schemą, gavę užsakytas prekes, sukčiai piktnaudžiavo „Amazon“ prekių grąžinimo politika. Jie teigdavo, kad prekės nebuvo pristatytos arba gavo tuščias dėžes, taip apgaulingai susigrąžindami pinigus, pranešė LKPB.
„Organizuotas mažmeninės prekybos nusikalstamumas kelia grėsmę patikimam apsipirkimui, kurį „Amazon“ kūrė dešimtmečius“, – teigė „Amazon“ vyresnysis korporatyvinis patarėjas Jamie Wendell. Jis pridūrė, kad „Amazon“ yra įsipareigojusi kovoti su šiais nusikaltimais ir dėkoja Lietuvos teisėsaugai už operatyvų reagavimą į šią sukčiavimo schemą.
D. R. buvo sulaikytas Vilniuje. Jam skirtos kardomosios priemonės. Šiuo metu įtarimai pareikšti dviem asmenims. Ikiteisminis tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už sukčiavimą (182 str. 3 d.) ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (216 str. 1 d.). Už šiuos nusikaltimus numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
LKPB viršininkas Arūnas Maskoliūnas pabrėžė, kad ši sukčiavimo schema yra beprecedentė Lietuvoje dėl išviliotos sumos dydžio. Tačiau šis atvejis įrodo, kad Lietuvos policija aktyviai kovoja su naujomis sukčiavimo formomis ir sulaiko jų organizatorius bei vykdytojus.
Remiantis Lietuvos policijos duomenimis, 2024 m. užregistruota daugiau nei 3200 nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu. Finansų įstaigų duomenimis, gyventojų patirti nuostoliai dėl sukčiavimo viršijo 15 milijonų eurų. Populiariausi sukčiavimo būdai išlieka telefoniniai sukčiavimai, investiciniai sukčiavimai ir duomenų viliojimas per netikras nuorodas (phishing).
Daugelis sukčiavimo atvejų yra tarptautinio masto, į juos įsitraukę užsienio šalių piliečiai, naudojamos užsienio subjektų paslaugos ir įvairūs tapatybės slėpimo būdai.
Nepaisant didėjančio elektroninių nusikaltimų skaičiaus ir jų sudėtingumo, teisėsaugos institucijos yra pasirengusios kovoti su šiuo reiškiniu, bendradarbiaudamos su finansų įstaigomis, mobiliojo ryšio operatoriais ir kitais partneriais. Primename, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
