Didelio masto tarptautinis tyrimas atskleidė galimą 300 mln. eurų PVM sukčiavimo schemą, kurioje dalyvauja ir Lietuvos įmonės. Europos prokuratūra, bendradarbiaudama su įvairių ES šalių teisėsaugos institucijomis, demaskavo platų nusikalstamą tinklą, kuris, kaip įtariama, vengė PVM ir kitų mokesčių prekiaudamas populiariais elektronikos gaminiais internetu.
Lietuvoje ikiteisminį tyrimą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, vadovaujami Europos deleguotųjų prokurorų biuro. Šiame tyrime glaudžiai bendradarbiaujama su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
FNTT pranešime teigiama, kad tyrimas pradėtas dėl įtarimų didelio masto mokesčių vengimu, neteisingos informacijos apie pajamas teikimu, sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu, apgaulinga apskaitos praktika ir neteisėta juridinio asmens veikla.
Įtariama, kad organizuota grupė, į kurią įėjo Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių piliečiai, įkūrė daugybę fiktyvių įmonių Baltijos šalyse. Šios įmonės buvo naudojamos sudėtingoje, visą Europą apimančioje fiktyvioje prekių tiekimo grandinėje.
Teisėsaugos pareigūnai teigia, kad „dingusių prekeivių“ ir kitos įmonės buvo naudojamos siekiant įforminti didelės vertės kompiuterinės įrangos, mobiliųjų telefonų ir smulkiosios buitinės technikos pirkimo-pardavimo sandorius. Tačiau pajamos, gautos iš pardavimų internetu, nebuvo apskaitomos ir deklaruojamos, kaip reikalaujama pagal įstatymus. Pareigūnai apskaičiavo, kad iš viso galėjo būti parduota prekių už 1,48 mlrd. eurų.
Šiuo metu nustatyta, kad dėl šios įtariamos nusikalstamos veiklos ES valstybių biudžetams galėjo būti padaryta beveik 300 mln. eurų žala.
Įtariama, kad organizuotos grupės nariai Lietuvoje įsteigė ir naudojo mažiausiai 9 įmones. Preliminariais duomenimis, vien jų padaryta žala ES šalių narių biudžetams siekia apie 40 mln. eurų. Didžiausi nuostoliai patirti Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose. Žala Lietuvos biudžetui dar tikslinama.
Europos prokuroras Gedgaudas Norkūnas teigia, kad tai yra puikus sisteminio požiūrio į kovą su PVM grobstymu pavyzdys, kuris patvirtina Europos prokuratūros veiklos efektyvumą ir pranašumus. Jis pabrėžė, kad tirdama PVM grobstymo atvejus, veikdama centralizuotai ir decentralizuotai, bendradarbiaudama su nacionalinėmis teisėsaugos institucijomis, prokuratūra gina ne tik ES, bet ir atskirų šalių narių finansinius interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kad PVM yra vienas svarbiausių kiekvienos ES šalies narės biudžeto šaltinių.
Operacijoje Lietuvoje dalyvavo didelės FNTT pareigūnų pajėgos. Lapkričio pabaigoje, koordinuojant veiksmus su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis ir Europos prokuratūros prokurorais, pareigūnai atliko daugiau nei 20 kratų Vilniuje, Kaune ir kitose vietovėse. Kratų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, taip pat aptikti organizuotos grupės narių naudojami prekių sandėliai, kuriuose prekės buvo perpakuojamos ir išsiunčiamos į kitus sandėlius arba pirkėjams.
Dėl dviejų Lietuvoje sulaikytų įtariamųjų Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl griežčiausių kardomųjų priemonių skyrimo. Vienam iš jų teismas skyrė suėmimą, kitam – intensyvią priežiūrą (elektroninę apykoję).
Nusikalstamoje veikloje naudotų įmonių sąskaitoms ir įtariamųjų turtui, kurio bendra vertė viršija 2 mln. eurų, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ši suma dar gali keistis.
Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už juridinio asmens įsteigimą ir naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
