Vidaus reikalų ministerija (VRM) ėmėsi iniciatyvos kovoti su didėjančiu vaikų pornografijos platinimu, kuris kelia vis didesnį susirūpinimą Lietuvoje. Po to, kai policija užfiksavo daugiau nei dvigubai išaugusį ikiteisminių tyrimų skaičių dėl vaikų pornografijos, kurių didžioji dalis buvo nutraukti dėl nepilnamečių amžiaus, VRM siekia įgyvendinti naują Nusikaltimų prevencijos įstatymą. Šis įstatymas turėtų sukurti integruotą nusikaltimų prevencijos modelį, kuris apimtų ir kovą su vaikų pornografija.
Pirmadienį Seime vykusiame atsakingų institucijų pasitarime VRM atstovai pristatė rengiamo įstatymo projektą. Roko Urbanavičiaus, VRM Viešojo saugumo politikos grupės patarėjo, teigimu, įstatymas nustatys institucinę sistemą, kuri šiuo metu neegzistuoja. Ši sistema būtų grįsta duomenų analize, pagal kurią būtų nustatomi prioritetai ir teikiamos rekomendacijos savivaldybėms. Vienas iš prioritetų – nepilnamečių apsauga.
Įstatyme bus apibrėžtos institucijos, atsakingos už nusikaltimų prevenciją, įskaitant Vyriausybę, Nacionalinę teisės pažeidimų prevencijos tarybą, VRM, Teisės pažeidimų prevencijos kompetencijų centrą, ministerijas, savivaldybių institucijas ir nevyriausybines organizacijas. R. Urbanavičius pažymėjo, kad įstatymo rengimas jau prasidėjo ir jį planuojama įgyvendinti iki 2026 metų pabaigos.
Šis tarpinstitucinis pasitarimas buvo surengtas po to, kai Policijos departamentas atkreipė dėmesį į išaugusį nepilnamečių įvykdytų teisės pažeidimų, susijusių su vaikų pornografijos platinimu socialiniuose tinkluose, skaičių. Policijos duomenimis, ypač padaugėjo pažeidėjų iki 14 metų amžiaus, kuriems dar netaikoma baudžiamoji atsakomybė.
Policijos departamento rašte institucijoms teigiama, kad jauno amžiaus vaikai, disponuodami tokio turinio informacija, dėl savo brandos nesuvokia grėsmių ir savo elgesio pasekmių.
Anot policijos, 2022–2024 metais buvo nutraukta 970 ikiteisminių tyrimų dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, nes asmenys nebuvo pakankamai seni, kad atsakytų pagal įstatymus. 2022 metais buvo nutraukti 252 tokie tyrimai, 2023 metais – 232, o pernai – net 486.
Policijos vertinimu, tokių įvykių skaičiaus augimą lemia aktyvi interneto platformų veikla, technologinių įrankių pritaikymas identifikuoti tokį turinį ir laiku pateikti pranešimai teisėsaugai. Ypač nerimą kelia tai, kad kasmet pornografijos požymių turinčiuose įvykiuose dalyvauja vis jaunesni vaikai.
Valentina Mickevič, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vyriausioji tyrėja, pasitarime teigė, kad vaikai, nesuvokdami savo veiksmų, dažnai fotografuoja savo brolius ar seseris ir tampa įtariamaisiais, nors ir nepasiekę amžiaus, nuo kurio taikoma atsakomybė. Ji taip pat pažymėjo, kad kai kurie vaikai tampa ir aukomis, kai patys save nufotografuoja ir paviešina nuotraukas internete.
V. Mickevič teigimu, vaikai platina savo atvaizdus „YouTube“ ir „TikTok“ platformose, taip dalyvaudami nusikalstamų veikų tinkle, nesuvokdami savo veiksmų pasekmių. Policijos atstovė mano, kad veiksmingiausia būtų riboti vaikų prieigą prie interneto, tačiau pabrėžė, kad vien amžiaus nustatymas nepanaikins problemos. Todėl tėvai turi labiau domėtis, kur ir kaip vaikai leidžia laiką internete.
Sonata Mickutė, VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja, pritarė policijos nuomonei, kad be tėvų švietimo kitų priemonių kol kas nėra. Jos teigimu, sustabdyti interneto vartojimą yra utopija, todėl reikia ieškoti kitų sprendimų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir vaiko teisės apsaugos grupės vedėja Kristina Stepanova teigė, kad reikia platesnių veiksmų nei tik tėvų švietimas. Ji skatino svarstyti apie interneto prieigos ribojimą ir interneto paslaugų teikėjų atsakomybės apibrėžimą. K. Stepanova taip pat ragino peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Be kita ko, veikia Vyriausybei pavaldi Vaiko gerovės taryba, kurioje dirba pagrindinių ministerijų politinės vadovybės atstovai. K. Stepanova ragino išnaudoti šį formatą kovai su vaikų pornografija.
Pasitarimo dalyviai sutarė koordinuoti veiksmus minėtoje taryboje, įtraukiant ją ir į SADM Šeimos politikos komisiją, taip pat kelti klausimą parlamente. Konservatorė Daiva Ulbinaitė pabrėžė, kad būtina įjungti parlamentinę kontrolę ir garsiau kelti šią problemą Vaiko gerovės taryboje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tvirtino, kad visuomenėje pirmiausia tėvams turėtų būti adresuojama žinutė apie jų vaikų gebėjimus naudotis internetu. Ji pabrėžė, kad tėvai turi suprasti, jog jų vaikai turi įgūdžių fotografuoti save ir įdėti nuotraukas į internetą. E. Žiobienė taip pat išreiškė viltis dėl VRM nusikaltimų prevencijos įstatymo iniciatyvos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Kristina Valantinienė pažymėjo, kad Vyriausybės programoje numatyta toliau atnaujinti socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo priemones pedagogams ir siekiama tam dvigubinti finansavimą. Ji teigė, kad planuojama padidinti finansavimą prevencinių programų įgyvendinimui mokyklose, tai yra socialinių-emocinių kompetencijų ugdymui.
