Šokiruojanti realybė Lietuvoje: seksualiniai nusikaltėliai grįžta į medžioklę jau po kelių metų
Lietuvoje kas ketvirta moteris patiria smurtą, o seksualinis smurtas tampa vis didesne problema. Tačiau teisingumas ne visada pasiekiamas – seksualinę prievartą patyrusioms moterims pagalbos organizacijos teigia, kad teisėsauga dažnai nuvertina jų problemas.
Kauno kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) surengė mokymus „Seksualinės prievartos trauma – išgirsti, atpažinti, padėti“. Mokymų metu atkreiptas dėmesys į situaciją Ukrainoje, kur seksualinis smurtas prieš moteris tapo karo ginklu. Be to, nuo karo bėgančios ukrainietės Lietuvoje dažnai tampa prostitucijos ar prekybos žmonėmis aukomis.
Mokymų dalyje, skirtoje seksualiniam smurtui karo kontekste, KOPŽI ir kiti svečiai dalinosi patirtimi apie seksualinio smurto aukų teisingumo paieškas.
Savivaldybių nenoras bendradarbiauti
Mokymų metu pristatytos kelių atvejų analizės. Vienu atveju į KOPŽI kreipėsi 20 metų moteris su vaiku, atsidūrusi sunkioje situacijoje. Centras ją nukreipė į nakvynės namus.
Tačiau nakvynės namai, kurie turėtų būti saugi vieta pažeidžiamiems asmenims, ne visada tokie yra. Šiuose nakvynės namuose moteris buvo išžaginta kito gyventojo.
KOPŽI atstovė Kristina Mišinienė paaiškino, kad šiuose nakvynės namuose moterys ir vyrai gyvena kartu, nors ir atskiruose kambariuose. „Vienos durys moterų, kitos vyrų. Savivaldybė teigia, jog tai integracija, ir atskyrimų negali būti“, – sakė K. Mišinienė.
Tokia praktika taikoma ne tik šiuose nakvynės namuose. Tačiau yra išimčių – kai kuriuose Kauno nakvynės namuose moterys ir vyrai apgyvendinami skirtinguose pastatuose. Šiuo metu pastatas renovuojamas, todėl moterų ir vyrų patalpas skiria tik koridorius.
Klaipėdoje nukentėjusiajai pavyko pasiekti teisingumą, nes prievartautojas buvo nuteistas. Tačiau teisme ji sulaukė klausimų: „Kodėl tylėjai, kodėl palaukei 10 minučių ir tik tada pasakei budinčiajam?“
K. Mišinienė apgailestauja, kad nors auka pasiekė teisingumą, savivaldybėje pokyčių neįvyko. „Šis atvejis šokiravo, nes įvyko vietoje, kur teikiamos paslaugos pažeidžiamiems žmonėms. Mūsų tikslas buvo parodyti savivaldybei, kad tvarka yra ydinga. Galbūt savivaldybė padarys išvadą, kad KOPŽI nereikia įsileisti. Situacija nepasikeitė, bet mes pasiekėme momentinį teisingumą”, – teigė K. Mišinienė.
Smaugti išmoko kalėjime
Kiti KOPŽI atkreipti atvejai yra žinomi visuomenei. Šių metų vasarį, anksčiau keturis kartus už seksualinius nusikaltimus teistas Vidmantas Judeikis vėl išgirdo teismo nuosprendį – jam skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau prokuroras siūlė skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę ir nuosprendį skųs. V. Judeikis buvo nuteistas už praėjusių metų balandžio 14 d. įvykdytą išpuolį prieš pilnametę merginą Dragūnų kvartale. Išpuolis buvo žiaurus, manyta, kad vyras bandė moterį nužudyti.
Šis atvejis sulaukė didelio dėmesio, nes V. Judeikis įvykdė nusikaltimą ką tik išėjęs į laisvę ir grįžo tykoti aukų ten pat, kur ir anksčiau.
K. Mišinienė teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo greitas, tačiau kova prasidėjo teisme. „Kaltinamasis pradėjo keisti istoriją – iš pradžių aiškino, kaip nekenčia moterų ir norėtų jas nužudyti, bet teisme sakė, kad nenorėjo nužudyti, tiesiog nesusivaldė”, – sakė K. Mišinienė.
V. Judeikiui buvo pareikštas kaltinimas nužudymu dėl neapykantos moterims – tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Tačiau teismas neįžvelgė nei šios nusikalstamos veikos, nei pasikėsinimo nužudyti.
Galiausiai V. Judeikis buvo pripažintas kaltu tik dėl seksualinio merginos prievartavimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes moteris patyrė daugybinius kūno sužalojimus.
KOPŽI direktorė nesutinka su tokiu teismo sprendimu. „Nuo aukų skausmo ir kraujo jis seksualiai susijaudina“, – teigė K. Mišinienė. „Teisme diskutavome, kiek sekundžių trunka smaugimas, kad nenužudytum. Girdėjome samprotavimų, kad jis taip mokėjo spausti gerklę, kad nenužudytų“, – pridūrė ji, pasakodama, kad auka tik teisme sužinojo, kas jai nutiko išpuolio metu.
K. Mišinienė neabejoja, kad V. Judeikis gavo švelnesnę bausmę, nes teisme pasakojo, kaip kalėjime išmoko smaugti. „Kalėjimuose veikia kastos. Teisėjai girdi skundus, kas vyksta įkalinimo įstaigose. Tai sujaudino teisėjus, jų laikysena tapo žmogiška. Manau, tai turėjo įtakos bausmės nustatymui. Teismas neatsižvelgė, kad jis yra recidyvistas, ir tai nebuvo pripažinta sunkinančia aplinkybe“, – paaiškino K. Mišinienė.
Ji teigė, kad iš šio atvejo galima daryti išvadas: įkalinimo įstaigos nesugeba pakeisti nuteistųjų elgesio, o bausmės už seksualinius nusikaltimus yra per mažos. Be to, nemaža dalis nuteistųjų išeina į laisvę neatlikę visos bausmės.
K. Mišinienė atkreipė dėmesį į 2022 m. įvykius, kai Alytaus katalikiškos gimnazijos mokytojas Vytautas Pėstininkas buvo nuteistas už vaikų seksualinį prievartavimą. Jam skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. „Jau dabar jį mato prie namų, jis išleidžiamas 3 dienas per savaitę. Teisme jis nesigailėjo, pagrindinių nusikaltimų nepripažino”, – sakė K. Mišinienė.
Teisė į nemokamą teisinę pagalbą – tik popieriuje
K. Mišinienė teigia, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba aukoms yra labiau graži idėja nei realybė. „Valstybės teikiama teisinė pagalba yra popierinė. Daugelis advokatų yra pervargę, persidirbę, į bylas ateina nepasiruošę“, – sakė K. Mišinienė.
Norint laimėti bylą teisme, reikia ieškoti patyrusių advokatų, kuriems reikia mokėti didelius honorarus. „Supratome, kad su tokiais partneriais bylų nelaimėsime. Norime ne tik dalyvauti procese, bet ir laimėti bylas”, – pabrėžė K. Mišinienė.
Prievartautojai ir prekeiviai žmonėmis dažnai samdo patyrusius gynėjus. Už prekybą žmonėmis gresia iki dvylikos metų laisvės atėmimo, todėl juos gina buvę prokurorai ir teisėjai.
Vienoje prekybos žmonėmis byloje, kuri pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, tris nuteistus vyrus atstovavo buvęs Klaipėdos apygardos prokuroras.
„Negalima pastatyti advokato, kuris yra pavargęs ir nori kuo greičiau bėgti į kitą posėdį”, – reziumavo K. Mišinienė.
Žala dažnai neatlyginama
Nukentėjusieji baudžiamosiose bylose turi teisę pateikti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tačiau šis procesas dažnai nuvilia.
K. Mišinienė pastebi, kad nukentėjusiesiems nuo seksualinio smurto, prekybos žmonėmis priteisiamos mažos sumos, siekiančios 1-3 tūkst. eurų. Nors teismai gali priteisti ir dešimtis tūkstančių eurų, tačiau to nedaro.
Tačiau ir šias sumas nukentėjusieji ne visada atsiima, nes reikia elektroninio parašo ir kompiuterinio raštingumo. „Teisingumo ministerija atsakinga už Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bet nėra jokio monitoringo, kodėl tiek daug atvejų yra, kai nukentėjusieji neatsiima kompensacijos”, – teigia K. Mišinienė.
Būdamas teisiamųjų suole, dar galėjo teikti konsultacijas
Paskutinis KOPŽI atvejis susijęs su migracija. Psichologas Tomas Kelpša, baigęs mokymus apie vaikų psichologiją, 2021 m. dirbo su pažeidžiamais imigrantais. Jis seksualiai išnaudojo keturis iš jų. Vilniaus apylinkės teismas pripažino jį kaltu ir skyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras prašė skirti lygtinę bausmę.
Dirbdamas Medininkų užsieniečių registracijos centre, T. Kelpša naudojo psichinę prievartą prieš keturis imigrantus – grasino, kad jei jie netenkins jo lytinės aistros, jiems nebus suteiktas prieglobstis ir jie bus grąžinti į kilmės šalį.
Iš esmės tai buvo melas, nes T. Kelpša neturėjo teisės spręsti dėl prieglobsčio prašymų, tačiau imigrantai to nesuprato. „Jis vaikščiojo su karine uniforma ir jie net nesuprato, kad jis yra psichologas”, – teigė K. Mišinienė.
Minėti keturi nukentėjusieji jau kelis metus gyvena užsienyje. „Dabar jie Jungtinėje Karalystėje, jiems labai gerai sekasi. Mokosi, dirba, kurią ateitį. Akcentuojame nelegalumą, tačiau kitoje aplinkoje tuos pačius žmones galime pamatyti visiškai kitomis spalvomis”, – pabrėžė KOPŽI vadovė.
Socialinė darbuotoja pasakojo, kad T. Kelpša net būdamas teisiamasis, galėjo teikti psichologo konsultacijas ir ilgai buvo vaikų psichologų sąrašuose. „Svarbu pasitikrinti, pas kokį specialistą einate”, – pridūrė ji.
