## Buvę „Snoro“ bankininkai nuteisti: daugiau nei dešimtmetis už grotų už milijoninius nusikaltimus
Vilniaus apygardos teismas priėmė griežtą sprendimą, pripažindamas buvusius banko „Snoras“ vadovus ir akcininkus Vladimirą Antonovą ir Raimondą Baranauską kaltais dėl visų jiems pateiktų kaltinimų. Abu nuteisti realia laisvės atėmimo bausme, viršijančia 10 metų.
Teismas konstatavo, kad jie įvykdė didelės vertės – daugiau nei 509 milijonų eurų – „Snoro“ turto pasisavinimą, iššvaistė didelės vertės turtą, įvykdė nusikalstamą bankrotą ir legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą. Be to, jie buvo pripažinti kaltais dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos, dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
„Jie privedė banką prie bankroto. Bankrotas yra būsena, kai bankas negali įvykdyti savo įsipareigojimų“, – pabrėžė teisėjas Gintaras Dzedulionis, skelbdamas nuosprendį.
Teismas skyrė tokią pačią bausmę, kokios prašė Generalinė prokuratūra – po 10 metų ir 6 mėnesius laisvės atėmimo kiekvienam.
„Antonovas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu kartu su akcininku, valdybos pirmininku Raimondu Baranausku ir administracijos vadovu, organizavo ir įvykdė bankui priklausančio turto pasisavinimą, kurio bendra suma siekia 509 milijonus 813 tūkstančių 292 eurus ir 60 euro centų. Padaryta žala „Snoro“ kreditoriams siekia 466 milijonus 675 tūkstančius 691 eurą ir 77 centus“, – teigė G. Dzedulionis.
Teisėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nusikaltimai buvo kruopščiai planuojami ir vykdyti ilgą laiką, o pasisavintas turtas buvo slepiamas.
„Pasisavintas turtas buvo rodomas kaip esantis vietoje ir banko „Snoras“ žinioje“, – sakė teisėjas.
Pasak teisėjo, V. Antonovas ir R. Baranauskas, sąmoningai blogai valdydami banką, kartu su organizuotos grupės nariais pasisavino didelės vertės sumą – 509 milijonus 813 tūkstančių eurų.
Teisėjas taip pat atskleidė, kad Lietuvos bankas, kaip prižiūrinti institucija, nuolat tikrino „Snorą“ ir nustatydavo įvairių trūkumų. 2011 metais, pasikeitus banko vadovybei, į trūkumus buvo atkreiptas ypatingas dėmesys ir pareikalauta parodyti, kur yra pinigai. Banko „Snoras“ viceprezidentas Naglis Stancikas, vykdydamas Antonovo ir Baranausko nurodymus, vyko į Ciurichą, į bankus, kuriuose turėjo būti pinigai, ir prašė iš jų pažymų. Pažymose buvo nurodoma, kieno sąskaitose yra turtas, tačiau nebuvo jokios informacijos apie tai, kad jis įkeistas. Tokiu būdu buvo sudaromas įspūdis, kad turtas yra saugus.
N. Stancikas iš šių pažymų paimdavo sakinį, kad turtas neįkeistas ir jo naudojimas neribojamas, įklijuodavo jį į pažymą ir persiųsdavo R. Baranauskui, kuris tokius duomenis pateikdavo Lietuvos bankui.
Lietuvos bankas, nepasitikėdamas teikiamais duomenimis, kreipėsi į Šveicarijos bankų priežiūros instituciją ir paprašė pateikti informaciją apie „Snoro“ pinigus jų bankuose. Atsakymas buvo neigiamas – „Snoras“ Šveicarijos bankuose turto neturėjo.
„Paskelbus moratoriumą, Lietuvos bankas surinko visą medžiagą, gavo informaciją iš Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos bankų ir specialistai padarė išvadą, kad bankas „Snoras“ yra nemokus, kad jo turtiniai įsipareigojimai viršija turimas realias lėšas. Bankas buvo pripažintas nemokiu ir paskelbtas bankrotas“, – apie byloje nustatytas aplinkybes pasakojo teisėjas.
Teisėjas taip pat atskleidė, kad baigiantis bylos tyrimui vienas iš Šveicarijos bankų pripažino, kad „Snoras“ patyrė žalą dėl jų organizacinės veiklos trūkumų ir geranoriškai atlygino 105 milijonus eurų.
V. Antonovas pripažintas kaltu dėl 8 nusikaltimų.
„Visos ištirtos bylos aplinkybės rodo, kad būtent Antonovas buvo nusikalstamų veikų pagrindinis organizatorius“, – sakė teisėjas G. Dzedulionis.
Paskelbtas nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Abu kaltinamieji teismo posėdyje nepasirodė, nes nuo 2011 m. yra ieškomi policijos. 2011 metų lapkričio 16 dieną nacionalizuotam „Snorui“ gruodį buvo iškelta bankroto byla.
Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstosi užsienyje, Lietuva juos teisė už akių – įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. Abiem kaltinamiesiems teisme atstovavo valstybės skirti advokatai.
Ikiteisminį tyrimą, kurį Generalinė prokuratūra pradėjo 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Tyrimas buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei ir valstybės tarnybai.
ELTA primena, kad V. Antonovui ir R. Baranauskui už akių buvo pateikti kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
„Ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros ir FNTT surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės „Snoro“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat manoma, kad nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln. eurų nuostolis“, – skelbė prokuratūra, perduodama bylą teismui.
Rusija Lietuvos generalinei prokuratūrai pateikė informaciją, kad R. Baranauskui suteiktas pabėgėlio statusas. V. Antonovas yra Rusijos pilietis.
Prieš savaitę Vilniaus apygardos teismas gavo dokumentus iš advokato, kuriuose nurodoma, kad V. Antonovui Maskvoje buvo taikoma liudytojų apsaugos programa. Pasibaigus apsaugos taikymo laikotarpiui, kitą dieną asmuo dingo.
„Antonovo tėvas kovo mėnesį kreipėsi į policijos įstaigą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, darydamas prielaidą, kad jo sūnus gali būti nužudytas. Tas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas. Spalį tėvas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo sūnų mirusiu. Rezultatų dėl to dar nėra“, – sakė teisėjas G. Dzedulionis.
Nuosprendį paskelbęs teisėjas sakė, kad tiek V. Antonovui, tiek R. Baranauskui paliekama galioti anksčiau paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
