Pastaruoju metu telefoninių sukčių atakos Lietuvoje įgauna pagreitį, o jų aukomis tampa vis daugiau gyventojų. Vien tik pirmąją lapkričio savaitę sukčiai išviliojo iš patiklių žmonių beveik 100 tūkst. eurų. Artėjant šventiniam laikotarpiui ir išpardavimų sezonui, ekspertai perspėja, kad internetiniai nusikaltėliai suaktyvėja, todėl būtina imtis papildomų atsargumo priemonių.
„Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas teigia, kad prieš „Juodąjį penktadienį“ ir Kalėdas sukčiai stengiasi pasinaudoti padidėjusiu žmonių susidomėjimu apsipirkimu, jų išsiblaškymu ir nuovargiu. Neseniai buvo aptikta beveik 900 kenkėjiškų svetainių, kurios imituoja populiariąją „Amazon“ platformą. Daugelis lietuvių, įpratusių apsipirkti internetu, gali lengvai tapti tokių svetainių aukomis ir prarasti pinigus.
Kaip atpažinti netikras svetaines?
Netikrų interneto svetainių apstu, o kai kurios iš jų yra taip gerai sukurtos, kad beveik nesiskiria nuo originalių. Vizualiai jas atskirti sunku, todėl svarbu atidžiai patikrinti interneto adresą. Saugios svetainės adresas prasideda https://, o raidė „s“ rodo SSL saugumo sertifikatą, kurio neturi sukčių sukurtos svetainės, todėl jų adresai dažniausiai prasideda http://.
Taip pat gali padėti internetinė adreso paieška, pavyzdžiui, „Google“ sistemoje. Tikrosios svetainės adresas, įrašytas su kabutėmis, paprastai sugeneruoja daugiau rezultatų nei padirbtos svetainės adresas. Pavyzdžiui, „Google“ sistemoje adresas „amazon.com“ generuoja apie 295 mln. rezultatų, o adresas „amazorn.com“ – vos vieną.
Telefoniniai sukčiai apsimeta bankininkais
Sukčiai ne tik kuria netikras svetaines, bet ir naudoja kitus būdus pinigams išvilioti. Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąją lapkričio savaitę, apsimetę policijos, banko ir „Google“ darbuotojais, sukčiai iš trijų Vilniaus, Kauno ir Ukmergės gyventojų išviliojo daugiau nei 96 tūkst. eurų. Spalio viduryje nusikaltėliai pasisavino net 100 tūkst. eurų iš šešių gyventojų. Tąkart labiausiai nukentėjo Vilniaus apskrities gyventoja, sukčiams atidavusi 78,5 tūkst. eurų.
P. Gotautas pabrėžia, kad bankų darbuotojai niekada neprašo atskleisti asmeninių duomenų telefonu ar asmeniškai. „Vienas pagrindinių sukčių bruožų yra skubinimas atlikti tam tikrus veiksmus. Nepasiduokite spaudimui, o kilus įtarimui, tiesiog padėkite ragelį ir perskambinkite į banką numeriu, nurodytu oficialioje interneto svetainėje“, – pataria „Urbo“ banko atstovas, pridurdamas, kad svarbu neatskleisti savo asmens duomenų, prisijungimo kodų ir slaptažodžių.
Jei vis dėlto atskleidėte asmeninę informaciją, nedelsiant praneškite banko atstovams, užblokuokite kortelę ir sąskaitą bei pakeiskite slaptažodžius.
Sukčiams atiduodamos sumos šokiruoja
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo daugiau nei 4 mln. eurų. Iš tiesų, ši suma galėjo būti dvigubai didesnė, nes nusikaltėliai bandė išvilioti net 8,3 mln. eurų, tačiau finansų įstaigos sustabdė pusę šių bandymų.
„Jei įtariate, kad atskleidėte jautrią asmeninę informaciją sukčiams, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo banku. Kiekviena minutė svarbi, nes kuo ilgiau laukiate, tuo didesnė tikimybė prarasti pinigus“, – teigia P. Gotautas.
Didelė dalis neteisėto lėšų pasisavinimo operacijų sustabdoma dar prieš pervedant pinigus į sukčių sąskaitas. Antrąjį ketvirtį Lietuvoje sustabdyta beveik 3,5 mln. eurų, kuriuos bandyta išvilioti. Tam tikrais atvejais pavyksta susigrąžinti pinigus net ir iš sukčių sąskaitų. Pavyzdžiui, antrąjį 2024 m. ketvirtį teisėtiems savininkams pavyko sugrąžinti 730 tūkst. eurų.
„Nors atvejų, kai pavyksta susigrąžinti sukčiams pervestus pinigus, pasitaiko, šis procesas yra labai sudėtingas ir negarantuoja sėkmės. Todėl artėjant šventėms reikia būti itin budriems, kad išvengtumėte tokios situacijos. O jei tapote sukčių auka, net jei ir nesėkminga, praneškite apie tai policijai – tai gali padėti apsaugoti jus ir kitus žmones nuo apgavysčių“, – apibendrina pašnekovas.
