Elektroninės muzikos festivalis „Audra“ ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus susivienija ypatingam projektui, skirtam M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Šis bendradarbiavimas, įgyvendinamas kartu su naktinių klubų „Auditorija“ ir „Lizdas“ komandomis, siekia sujungti XX amžiaus pradžios menininko vizijas su šiuolaikine naktine kultūra. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo išskirtinis lietuvių menininkas, kurio kūryboje persipynė muzika ir tapyba, realybė ir fantazijos, žemiškumas ir kosminės idėjos. Jo inovatyvus požiūris ir gebėjimas sujungti skirtingas meno formas įkvėpė šių metų festivalio koncepciją.
Čiurlionio darbuose atsiskleidžia ne tik muzikos ir tapybos vienybė, bet ir gilus metafizinis pasaulio suvokimas – jis tapė muziką ir kūrė paveikslus, ieškodamas universalios meninės kalbos. Festivalio organizatoriai teigia, kad Čiurlionis savo laikmečiu buvo tikras avangardistas, kuris drąsiai eksperimentavo su įvairiomis meno formomis. Jo kūrybinis palikimas yra ypač aktualus šiandien, kai ieškoma naujų būdų, kaip sujungti skirtingas meno sritis ir sukurti įvairiapusę patirtį. Jie mato daug panašumų tarp jo idėjų ir šiuolaikinės elektroninės kultūros – abi šios formos siekia išlaisvinti žmogų nuo kasdienybės ir suteikti jam naują perspektyvą.
Šiais metais „Audra“ festivalis vyks rugsėjo 18–21 dienomis Kaune. Organizatoriai teigia, kad rudens metas suteiks galimybę sukurti dar įspūdingesnę vizualinę programą, išnaudojant ankstyvą tamsą ir rudeninę atmosferą. Festivalio tema „Aukščiau“ ir šūkis „Pakilus aukščiau – matyti daugiau“ atspindi tiek Čiurlionio kūrybos metafizinį aspektą, tiek šiuolaikinės naktinės kultūros gebėjimą pakylėti žmogų virš kasdienių rūpesčių. Ši idėja kviečia festivalio dalyvius pažvelgti į miestą, kultūrą ir save nauju žvilgsniu – tarsi pakilus virš įprastų ribų ir patirčių.
Per ketverius metus „Audra“ tapo svarbiu kultūriniu įvykiu, kuris kasmet stebina naujomis erdvėmis ir originaliais meniniais sprendimais. Festivalis išgarsėjo dėl savo sugebėjimo atrasti ir transformuoti neįprastas miesto vietas – nuo istorinių pastatų iki pramoninių zonų. Šių metų programa žada dar daugiau staigmenų, harmoningai sujungiant klasikinį paveldą su modernia elektronine kultūra.
Organizatoriai pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas su M. K. Čiurlionio muziejumi yra ne tik dialogas tarp skirtingų epochų, bet ir galimybė iš naujo pažvelgti į kultūros paveldą per šiuolaikinės elektroninės muzikos ir meno prizmę. Jie tiki, kad tai padės jaunajai kartai atrasti Čiurlionį, o klasikinio meno gerbėjams – šiuolaikinę elektroninę kultūrą.
