Kauno IX forto muziejus birželio 13 d. kviečia į unikalų meninį renginį – „Birželio sodas 2025“, kuriame susipins muzika, šokis ir atminimas. Šių metų programoje numatytas naujausios Algio Vyšniūno knygos pristatymas, Kauno šokio teatro „Aura“ pasirodymas bei grupės „Baltos varnos“, Kazimiero Likšos ir kitų atlikėjų muzikiniai kūriniai.
Atminties atgaivinimas obelų sode
Renginio organizatorė Karolina Jurevičiūtė teigia, kad „Birželio sodas“ skirtas paminėti Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti į Sibirą ištremtus žmones. Pasak jos, bendraujant su tremtį išgyvenusiais asmenimis paaiškėjo, kad menas – muzika, poezija ir kitos formos – padėjo jiems išgyventi. Tremtiniai savo dainose ir eilėse dažnai prisimindavo tėvynę, pasipuošusią žydinčiomis obelimis. Šis prisiminimas ir įkvėpė renginio vietą – obelų sodą.
K. Jurevičiūtė pabrėžia, kad renginio formatas kasmet keičiasi, jungiant muziką su kitomis meno formomis, siekiant pritraukti kuo platesnę auditoriją ir suteikti kiekvienam dalyviui galimybę atrasti kažką artimo ir įdomaus.
Nemokamas meninis vakaras prasidės 17 val. susitikimu su rašytoju Algiu Vyšniūnu ir jo knygos „Kruvina Kengyro istorija: 40 dienų – 70 metų“ pristatymu. Nuo 18.30 val. veiks kūrybinė erdvė vaikams, o 19 val. žiūrovų lauks Kauno šokio teatro „Aura“ pasirodymas. Vakarą vainikuos dainuojamosios poezijos koncertas, kuriame skambės jautri muzika, atliekama tiek žinomų, tiek pradedančiųjų atlikėjų.
„Manau, kad svarbiausia emocija, kurią siekiame sužadinti šiuo renginiu, yra dėkingumas. Dėkingumas tiems, kurie iškentė sovietų represijas, tačiau išsaugojo tautinę tapatybę ir prisidėjo prie jos išsaugojimo. Taip pat viliamės, kad renginys paskatins apmąstyti, kokie laimingi esame šiandien, galėdami laisvai rinktis ir kalbėti apie mums svarbius dalykus savo tėvynėje“, – teigia K. Jurevičiūtė.
Gyvas meno ir atminties ryšys
Šių metų vakaro akcentas – gyvas meno ir atminties ryšys. Dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Likša, vienas iš vakaro dalyvių, pabrėžia, kad koncertuoti tokioje vietoje kaip IX forto obelų sodas yra didelė atsakomybė.
„Erdvė visada padiktuoja emociją. Ši erdvė ypač jautri. Ieškosiu dainų, kurios ne tik sustiprins vakaro nuotaiką, bet ir padės žmogui atsigręžti į save. Noriu, kad muzika nebūtų tik fonas, bet išgyventa emocija. Kai klausytojas pajunta, kad jis nėra vienas, gimsta tikras ryšys“, – sako K. Likša.
K. Likša teigia, kad nors jo kūriniai dažnai paliečia jautrias temas, šio vakaro tikslas – ne liūdesys, o buvimas kartu, leidžiantis kiekvienam atrasti savo prasmę.
„Mano tikslas visada tas pats – pažadinti jausmus viduje, kurie dažnai pasimiršta kasdieniniame bėgime. Niekada nenoriu primesti to, ką jaučiau kurdamas dainą. Ryšys atsiranda, kai klausytojas pats randa savo liniją ir savo gyvenimą toje muzikoje, kai pajunta, kad jis nėra vienas. Ir aš esu toks pats“, – teigia kūrėjas.
Simbolinė jungtis per šokį
Šokio spektaklis „Norėčiau būti paparčio žiedu“, kurį pristatys Kauno šokio teatras „Aura“, neabejotinai taps vienu iš jautriausių vakaro akcentų. Šokėjai kvies apmąstyti žmogaus ir medžio ryšį. Spektaklis pasakoja apie medžius, arba apie žmones, kurie yra gyvybiškai reikalingi vieni kitiems, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų ir nuolat ieškotų savo paparčio žiedo. Profesionalūs šokėjai pasirodymą atliks žaliuojančiame obelų sode, skatindami apmąstyti asmeninį ryšį su gamta, savimi ir praeitimi.
Teatro vadovė Birutė Letukaitė teigia, kad idėja gimė iš gamtos: „Paparčio žiedas čia tampa ne tik mistiniu simboliu, bet ir bendrystės ženklu. Norisi kalbėti apie tai, kad visi esame susiję – gamtos dalis, žmonės, kurie vienas kitam gali būti šviesa. Savo kūriniu norime perteikti globą, atjautą ir tylų, bet stiprų ryšį, kuris išlieka net tada, kai žodžių nebelieka.“
Spektaklį „Norėčiau būti paparčio žiedu“ Kauno šokio teatrui „Aura“ sukūrė prancūzų choreografė Bea Debrabant.
Tradicinis meninis vakaras „Birželio sodas“ 2023 m. buvo pripažintas Lietuvos muziejų asociacijos metų renginiu. „Birželio sodas“ skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti ir primena apie 1941 m. birželio 14 d. pradėtą masinį Lietuvos gyventojų trėmimą į atšiauriausius SSRS kraštus. Renginys tampa simboline jungtimi tarp praeities ir dabarties, kviečiančia stabtelėti ir susimąstyti apie Laisvę, Tėvynę ir tuos, kurie buvo prievarta išvežti į tremtį.
