Kaune duris atvėrė įspūdinga paroda, skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Ekspozicija „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ lankytojams siūlo unikalią galimybę pasinerti į menininko kūrybos pasaulį, apjungiantį jūros gelmes ir kosmoso platybes. Parodoje eksponuojama daugiau nei šimtas M. K. Čiurlionio ir kitų žymių Europos menininkų darbų, atkeliavusių iš tokių garsių muziejų kaip Tate galerija, Britų muziejus, d’Orsay muziejus ir Pompidou centras.
Parodos kuratorės Vaiva Laukaitienė ir Greta Katkevičienė teigia, kad ši ekspozicija – tai bandymas atskleisti M. K. Čiurlionio universalumą ir jo kūrybos sąsajas su kitų menininkų darbais. Anot jų, M. K. Čiurlionis buvo ne tik talentingas dailininkas, bet ir smalsus tyrinėtojas, kurio kūryboje susipina gamtos, mokslo ir filosofijos idėjos.
„Šiemet, minėdami M. K. Čiurlionio jubiliejų, nusprendėme parodyti jo kūrybą platesniame kontekste, greta kitų menininkų darbų. Norime, kad lankytojai pamatytų, jog M. K. Čiurlionis nebuvo vienišas genijus, o kūrėjas, artimas savo laikmečio menininkams tiek temomis, tiek stiliumi“, – sakė V. Laukaitienė.
Parodoje galima išvysti 60 M. K. Čiurlionio kūrinių ir apie pusšimtį užsienio menininkų darbų. Ekspozicijoje pristatomi ne tik paveikslai, bet ir instaliacijos, senovinis kino filmas „Kelionė į mėnulį“, specialiai parodai sukurtas filmas „Sofija“, knygos, muzikos partitūros ir netgi M. K. Čiurlionio naudoti daiktai, tokie kaip kompasas ir teleskopas.
Pirmasis parodos skyrius skirtas jūros temai. Čia lankytojai gali palyginti, kaip skirtingi menininkai vaizdavo jūrą tuo pačiu laikotarpiu. Pavyzdžiui, šalia M. K. Čiurlionio „Jūros sonatos“ eksponuojamas lenkų dailininko Leon Wyczółkowski triptikas „Jūra Palangoje“. Šie kūriniai tarsi įžengia į dialogą, atskleisdami skirtingus požiūrius į jūros grožį ir jėgą.
Parodoje cituojama M. K. Čiurlionio poema „Jūra“: „Nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė“. Šie žodžiai puikiai atspindi menininko susižavėjimą jūros stichija.
Triptikas „Rūstybė“ – dar vienas įdomus eksponatas, kurio trečioji dalis eksponuojama pirmą kartą nuo 1922 metų. Taip pat parodoje galima pamatyti tikrą gintaro lašelį, primenantį apie Baltijos jūros pakrantes ir gintaro rinkimo tradicijas. Atskira ekspozicijos dalis skirta mitui apie Jūratę ir Kastytį, kuris įkvėpė M. K. Čiurlionį sukurti operą.
Po pasinėrimo į jūros gelmes paroda kviečia keliauti į kosmoso platybes. Skyriuose „Kosmosas“ ir „Navigacija“ lankytojai gali pamatyti 1902 m. sukurtą filmą „Kelionė į mėnulį“, kuris, kaip manoma, galėjo įkvėpti M. K. Čiurlionį. Šalia eksponuojamas adaptuotas plokštelių grotuvas, atliekantis Antonio Vivaldi ciklą „Keturi metų laikai“ Žemės sukimosi greičiu.
„Turbūt retai susimąstome, kad esame ant Žemės rutulio ir skriejame per kosmosą“, – pastebėjo kuratorė G. Katkevičienė.
Kosmoso pažinimui skirti ir moksliniai objektai, knygos, tokios kaip Camille Flammarion „Atmosfera. Populiarioji meteorologija“, Saturno modelis, sukurtas Henryk Niemetz, astronominis XIX a. lunetas iš Vilniaus universiteto muziejaus ir teleskopai.
Ypatingą įspūdį daro čeko Jirí Kolár sukurtas „Semtuvas visatai pasemti“ – medinis kastuvas, ant kurio užrašyti Senojo Testamento tekstai ir nupieštos žvaigždžių sistemos.
„Šis kastuvas primena apie mūsų gyvenimo laikinumą ir sielos nemirtingumą“, – teigiama parodoje.
Monikos Žaltauskaitės-Grašienės-Žaltės kūrinys „Mėnulio jūra“ (2023) atspindi mintį „kaip danguje, taip ir žemėje“. Šalia eksponuojami dirbtinių Žemės palydovų modeliai, atkeliavę iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus. Vokiečio Wenzel Hablik kūrinys „Skliautas“ (1913) panardina lankytojus į kosmoso begalybę.
Specialiai parodai menininkė Tania Kovats sukūrė dvylikos paveikslų ciklą „Pilnatys 1875“, vaizduojantį M. K. Čiurlionio gimimo metų pilnatis. Šios akvarelės skatina apmąstyti laiko tėkmę ir gamtos ritmą. Emilija Škarnulytė sukūrė filmą „Sofija“, tyrinėjantį jūros ir kosmoso jungtis.
Parodos finalas – erdvė „Pasaulio kilmė“, kurioje eksponuojamas M. K. Čiurlionio dvylikos paveikslų ciklas „Pasaulio sutvėrimas“. Ši tema menininką domino visą gyvenimą: jis ieškojo Kūrėjo, valdovo ir pasaulio sukūrimo paslapties.
Kuratorė G. Katkevičienė teigia, kad M. K. Čiurlionio darbuose galima įžvelgti sąsajų su šiuolaikinėmis NASA nuotraukomis iš „Webb“ ir „Hubble“ teleskopų.
„Lygindami Čiurlionio prieš 100 metų sukurtus kūrinius ir šiandienos NASA fotografijas, galime matyti panašumų. Turbūt tai labiau atsitiktinumas, nors kartais gyvenimas atkartoja meną“, – sakė G. Katkevičienė.
Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ veiks iki spalio 12 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.
