Etninės kultūros globos taryba (EKGT) išreiškė susirūpinimą dėl Helovino populiarėjimo Lietuvoje ir ragina visuomenę grįžti prie tradicinių Vėlinių papročių. Taryba siūlo alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją, skirtą puoselėti tautines vertybes ir atminimą.
Tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė teigia, kad dabartinis Helovino šventimas tėra komercinis renginys, neturintis jokios gilesnės prasmės. EKGT siūlo mokykloms ir bendruomenėms įtraukti vaikus ir jaunimą į prasmingas veiklas, kurios remiasi senaisiais lietuvių papročiais ir gėrio siekiu.
Taryba ragina spalio ir lapkričio mėnesiais organizuoti pagalbą vargstantiems ir vienišiems žmonėms, pagerbti protėvius ir svarbias Lietuvos asmenybes, puošti aplinką rudens gėrybėmis, rengti bendruomeninius susibūrimus ir turgelius. Taip pat skatinamas šeimos narių bendravimas ir domėjimasis mirusiųjų pagerbimo tradicijomis.
D. Urbanavičienė pabrėžia, kad Helovino pramogos prieštarauja Lietuvos įstatymams, saugantiems nepilnamečius nuo žalingos informacijos. Ji teigia, kad šventės metu demonstruojamas smurtas, agresija ir nepagarba gyvybei gali neigiamai paveikti jaunų žmonių dvasinį ir moralinį vystymąsi. Pasak jos, Helovino renginiai skatina imituoti žiaurumus, o tai gali prisidėti prie smurto augimo visuomenėje.
Signatarė Birutė Valionytė atkreipė dėmesį į dvigubus standartus, susijusius su mirties tema. Anot jos, vaikai dažnai nevedami į laidotuves, tačiau dalyvauja Helovino šventėse su baisiomis kaukėmis. EKGT narys Jonas Vaiškūnas teigia, kad grįžimas prie Vėlinių papročių turi būti sisteminis, todėl būtina įtraukti etnokultūrą į švietimo programą. Nacionalinės švietimo tarybos pirmininkas Zenonas Andrulėnas siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikti mokykloms rekomendaciją neorganizuoti Helovino renginių.
Helovinas – spalio 31 d. švenčiama šventė, kilusi iš anglosaksiškų šalių, simbolizuojanti ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių išnykimą.
