Fotografas Romualdas Požerskis, atidaręs parodą Kaune, svajoja apie gyvenimą neįprastoje saloje – po vandeniu. Apie tai ir kitus įdomius dalykus – interviu.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje duris atvėrė žinomo fotografo Romualdo Požerskio fotografijų paroda pavadinimu „Salos“. Nors tikslus Lietuvos salų skaičius nėra žinomas, manoma, kad jų yra daugiau nei tūkstantis. R. Požerskis, be abejonės, yra vienas iš nedaugelio, o galbūt ir vienintelis Lietuvoje, kuris yra matęs tiek daug salų. Ir ne tik matęs, bet ir įamžinęs jas iš paukščio skrydžio, naudodamasis profesionaliu dronu.
**Idėja gimė natūraliai**
*Kaip ir kada kilo mintis įgyvendinti šį unikalų projektą?* – klausėme fotografo.
„Maždaug prieš penkerius metus gavau komercinį užsakymą sukurti nuotraukų ciklą apie Lietuvą. Apkeliavau beveik visus gražiausius Lietuvos kampelius, ir bekeliaujant, savaime gimė ši mintis“, – atsakė R. Požerskis.
*Kiek salų jums teko įamžinti?*
„Apie pusšimtį, o šiai parodai atrinkau apie 30 darbų.“
*Kuri iš jų jums labiausiai patiko? Kurioje norėtumėte gyventi?*
„Kiekviena sala savaip graži, bet labiausiai man įsiminė sala Ignalinos rajone, esanti po vandeniu. Ją galima pamatyti tik iš aukštai. Šis ežeras vadinamas Baluošo akimi, o jo gylis siekia daugiau nei septynis metrus. Į jį galima patekti upeliu iš Baluošo ežero.“
*Kodėl būtent šioje saloje norėtumėte gyventi?*
„Todėl, kad neturėčiau kaimynų ir niekas manęs netrukdytų!“, – juokdamasis atsakė fotografas.
*Kokios salos dar jums įsiminė?*
„Labai unikali yra Ilgasalė, esanti Baluošo ežere, Ignalinos rajone. Tai vienintelė sala Lietuvoje, kurios viduryje telkšo atskiras ežerėlis.“
*Ar matėte daug negyvenamų salų?*
„Nesu matęs, kad saloje stovėtų namas. Tačiau kartais jose su palapinėmis įsikuria turistai, atplaukę valtimi ar baidare. Žinau, kad yra salų, į kurias vasarą gretimų kaimų gyventojai perkėlė galvijus.“
*Kaip pasirinkote salas, kurias matome parodoje?*
„Nevažiuodavau prie ežero aklai. Visada atlikdavau namų darbus. Labai padėjo internetinė „Google Maps“ programėlė.“
**Menotyrininkės Violetos Jocienės įžvalgos apie parodą**
„Romualdo Požerskio fotografijose užfiksuotos įspūdingos salų konfigūracijos, išsibarsčiusios po įvairius Lietuvos regionų vandenis: Zarasų kraštą, Platelių, Veisiejų ežerus ir kitus. Mūsų akys išvysta gyvūnų ar vandens lašų pavidalus, širdies ar plaštakos kontūrus – autoriaus atrasti ir efektingai išryškinti salų vaizdai, turintys asociatyvinių galių.
R. Požerskiui Lietuva yra tarsi Europos sala – įkvepianti, ypatinga ir puoselėtina. Savo įvairiapusio paveldo dėka ji tampa dvasine sala. Pasirinkdamas detales, erdves ir rakursus, atrasdamas ypatingą apšvietimą ar kolorito sąskambius, menininkas atveria paprastai nematomus salų pavidalus, povandeninius sąžalynus, netikėtą augalijos ritmiką. Tuo pačiu jis sumaniai režisuoja žiūrovo patirties trajektorijas, augindamas atpažinimo džiugesį ir vis didėjančią atradimų nuostabą. Salos stebimos ant dosnaus gamtos „stalo“ ir virsta beveik debesimis, „nusileidusiais“ danguje, tapdamos katarsio salomis.“
**Apie autorių**
Romualdas Požerskis 1975 m. baigė tuometį Kauno politechnikos institutą ir pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1980 m. tapo laisvu fotografu ir kūrė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. Nuo 1993 m. dėsto VDU, o 2022 m. jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriaus vardas.
R. Požerskis yra vienas svarbiausių XX a. septintajame dešimtmetyje iškilusių Lietuvos fotografijos tradicijų tęsėjų, savitai plėtojančių vyresniųjų kolegų suformuotą fotografijos stilistiką. R. Požerskiui būdinga humanistinė pasaulėžiūra, atsiskleidžianti jo fotografijose, tiksliai apibūdinama paties fotomenininko žodžiais: „Menas – tai gebėjimas priartėti prie žmogaus“, per kurį atsiskleidžia ir tautos dvasinė būsena. Tokią meninės fotografijos ir jai tenkančio vaidmens už meno ribų sampratą R. Požerskis įkūnijo ne viename fotografijų cikle.
Jis yra išleidęs šešiolika fotografijos knygų.
Paroda Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje veiks iki balandžio 27 d.
