Kauno menininkų namai (KMN) kviečia į jau trečiąjį renginių ciklo „Nepadorūs vakarai“ sezoną, šįkart nagrinėjantį vyriškumo temas. Nuo balandžio 10 d. visuomenė, menininkai ir tyrėjai bus kviečiami į parodas, filmų peržiūras, skaitymus, ekskursijas ir performatyvius renginius, skirtus diskusijoms apie vyriškumą.
KMN kuratoriai Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius teigia, kad „menas, būdamas kultūros išraiška, gali atspindėti visuomenės grupės, kultūros ar laikotarpio požiūrį į seksualumą“. Jie 2021 ir 2023 metais jau surengė du „Nepadorių vakarų“ ciklus, tyrinėjusius dešimtojo dešimtmečio feminizmą ir queer kultūros apraiškas Lietuvoje. 2024 metais projekto dalis „Naglis“ buvo įvertinta Nacionaliniuose meno kritikos apdovanojimuose kaip „Metų reiškinys“ už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę.
Šių metų renginių ciklas „Nepadorūs vakarai. BMW“ grįžta, kad tyrinėtų dešimtojo dešimtmečio vyriškumo aspektus, jų poveikį ir iššūkius, su kuriais susidūrė ir tebesusiduria Lietuvos visuomenė. Remiantis A. Tereškino 2004 metų studija „Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje“, projekto programą lydės abstrakcijos, hierarchijos ir kūniškumo temos.
Projekto pavadinimas „BMW“ yra aliuzija į Raimundo Malašausko 2005 metais kuruotą Baltijos trienalę Šiuolaikiniame meno centre „Black Market Worlds“ ir, žinoma, į automobilių gamintojo „BMW“ ženklą, kuris iki šiol išlieka prestižinio vyriškumo simboliu.
„Nepadorūs vakarai. BMW“ suburs visuomenę, menininkus ir tyrėjus diskusijoms įvairiais renginiais: filmų ir videomeno peržiūromis, skaitymų sesijomis, diskusijomis, ekskursija, parodomis, o ciklą vainikuos performatyvus baigiamasis renginys. Programoje vyriškumo temas atskleis Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos menininkų darbai.
Renginių ciklą pradės paroda apie bailius ir pralaimėtojus
Balandžio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. KMN „Nepadorūs vakarai. BMW“ startuos su grupine paroda „Sparta“. Joje bus pristatoma Annos Orbaczewskos, Adomo Danusevičiaus ir Augustės Vickūnaitės kūryba.
Spartos varžybų ritualinis pobūdis (tiek politinių, tiek sportinių) tarnavo kaip performatyvi ideologinė priemonė. Ritualizuotos praktikos suteikia simbolinių reikšmių, kurios lengvai tampa tikėjimo sistemomis, padedančiomis įteisinti grupę ir jos veiklą. Gausios vyrų varžybos Spartoje buvo ir socialinės kontrolės priemonė, kuria siekta viešai kultivuoti vyriško meistriškumo idealus. Už jų nesilaikymą grėsė pilietinių teisių atėmimas.
Paroda „Sparta“ pasakoja apie bailius kaip pralaimėtojus, jų reprezentacijos formas ir trapumą. Ji kelia klausimus: ką reiškia būti bailiu, pralaimėtoju, kuris neturi ką prarasti? Kaip atrodo pralaimėjęs kūnas – abstraktus, fragmentiškas, keistas, karikatūriškas, moteriškas? Kaip skambėtų pralaimėtojų garso takelis – niūrus, trūkinėjantis, čaižus, o gal sovietinis? Kiek žodžių ir vardų turime pralaimėjusiam apibūdinti, o kiek pralaimėjimo jaustukų?
Kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pastebi, kad parodos pavadinimas „Sparta“ referuoja ne tik į Antikinės Graikijos polį: „Tai nurodo ir į kaitos spartą – kaip greitai viskas keitėsi dešimtajame nepriklausomybės dešimtmetyje, kaip smarkiai kaitos buvo geidžiama. Geismas kontroliuoti, užvaldyti labai greitai virto smurtu, jis buvo sutelktas į jėgą. Kaip ir Spartoje, kur reikėjo visada laimėti, fiziškai nugalėti, nes kitaip būsi bailys, pralaimėtojas. Man atrodo, šis pralaimėjimo momentas yra labai svarbus, kai kalbame apie vyriškumą.“
Grupinės parodos „Sparta“ menininkai skirtingai žaidžia priešpriešomis ir įsivaizduojamo vyriškumo formomis. Lenkų menininkė Anna Orbaczewska savo santykį su vyriškumu analizuoja piešimo priemonėmis, o Adomas Danusevičius pasitelkia keramiką, kad panaikintų aiškią skirtį tarp moteriško ir vyriško. Garso menininkės Augustės Vickūnaitės specialiai parodai sukurtas kūrinys įgarsina dešimtojo dešimtmečio agresiją ir taip suteikia parodai laikmečio dvasios.
Parodos kontekstus tyrinės „Nepadorūs skaitymai“
Gausią kontekstų grupinę parodą „Sparta“ lydės skaitymų sesijos ir filmų programa. Skaitymai vyks skirtingose erdvėse, parinktose pagal leidinių tematiką ir kontekstus, juos papildys specialiai kiekvienam renginiui kuriama unikali architektūra.
Balandžio 22 d. „Nepadorius skaitymus“ pradės renginys, skirtas knygai „Kaip kūrėme kapitalizmą: tikra 1980–2000 m. verslininko istorija“. Jame ištraukas skaitys VDU Sociologijos katedros dėstytoja, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė Gražina Bielousova. Knygoje skamba „legendinių 90-ųjų“ slengas ir posakiai, atgyja mitai apie KGB ir „mafiją“, iškyla laikmečio mados ir garsūs žmonės, stereotipai ir gilūs prieštaravimai.
Gegužės 6 d. skaitymus tęs Artūro Tereškino knygos „Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika“ aptarimas su Aurelija Auškalnyte. Ji turi psichologės išsilavinimą, dirba nevyriausybinėje organizacijoje Lygių galimybių plėtros centre ir gilinasi į smurto artimoje aplinkoje reiškinį. Leidinyje pastebima, kad iki šiol Lietuvoje ne itin daug dėmesio skirta vyrų ir vyriškumo problemų analizei. Lietuvoje vyrai retai minimi lyčių politikos dokumentuose, dar mažiau analizuotos marginalinės vyriškumo formos, tokios kaip homoseksualus vyriškumas. Rūpestis dėl lyties, seksualumo ir kūno yra svarbiausias konstruojant nacionalinius politinius, socialinius ir ekonominius režimus.
Gegužės 22 d. į „Nepadorius skaitymus“ pakvies Marijam Didžgalvytės knygai „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“ skirtas susitikimas. Dalyvaus vertėjas, kalbos redaktorius ir publicistas Tomas Marcinkevičius. Knygoje analizuodama videožaidimų industrijos politinius, socialinius ir ekonominius aspektus, autorė pastebi, kad žaidimai nėra vien tik pramoga, menas ar sportas, bet ir galingas kultūrinis ir politinis įrankis, naudojamas formuoti mūsų pasaulėžiūrą, vertybes, elgsenos modelius, kalbą ir estetiką. Nors videožaidimai suburia stiprias žaidžiančiųjų bendruomenes, suteikia progą atsipūsti, pasilinksminti ar patirti alternatyvią realybę, juose vis dar gausu rasistinės ir seksistinės retorikos, smurto ir žaidimų kūrėjams nepalankių korporacijų įsakymų.
Hierarchijos ir kūniškumo temos – parodoje, videomene ir garsinėje ekskursijoje
Vasarą „Nepadorūs vakarai. BMW“ meninę programą tęs bendruomenių, kurias vienija hierarchinės struktūros, tyrinėjimai. Dėmesio centre – sporto ir mafijinės kilmės vyrų grupės bei jų istorijos miesto kontekste. Galios struktūras tyrinės garso menininko Arūno Perioko (Kojos Sopa) garsinė ekskursija.
Apie kūniškumą ir seksualinę objektifikaciją pasakos duetinė Gerdos Paliušytės ir Snieguolės Michelkevičiūtės paroda. Moters perspektyvą į vyro kūną fotografijose atskleis G. Paliušytės serijos „Vaikinai“ ir „Mėlynos gėlės“ bei Snieguolės Michelkevičiūtės fotografijos „Moteris apie vyrus“.
Programą papildys kuruota videomeno ir filmų peržiūros, kurią kuruoti patikėta Varšuvoje įsikūrusios galerijos „lokal30“ kuratorei ir direktorei Agnieszkai Rayzacher.
„Nepadorūs vakarai. BMW“ renginių ciklą užbaigs finalinis renginys, kurį KMN pristatys Kauno bienalės programos kontekste. Reflektuojant meninės programos tyrinėjimus ir subversyvaus požiūrio į vyriškumo raišką, lauks Lenkijos menininkės Izos Szostak šokio grupės performansas „skaj is the limit“. Šis performatyvus renginys yra kvietimas permąstyti dešimtojo dešimtmečio transformacijos archyvą. Vakaro programą vainikuos renginių ciklo muzikinė programa.
