Jubiliejinis „Kino pavasaris“ atsisveikino su žiūrovais, paskelbdamas geriausius filmus ir pasiekęs rekordinį lankytojų skaičių. Daugiau nei dvi savaites trukęs Vilniaus kino festivalis vainikavo savo 30-ąjį gimtadienį iškilmingu apdovanojimų vakaru, kuriame buvo pagerbti konkursinių programų nugalėtojai ir publikos numylėtinis. Šventiniame renginyje dalyvavo ne tik kino kūrėjai, bet ir gausus būrys kino mylėtojų.
„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šventė kartu su mumis šį svarbų kino gyvenimo jubiliejų“, – teigė festivalio direktorius Algirdas Ramaška. „Šiais metais sulaukėme rekordinio žiūrovų skaičiaus – kino sales užpildė beveik 130 tūkstančių entuziastų. Labai džiugu, kad turime tiek daug bendraminčių, draugų ir nepažįstamų žmonių, kurie žiūrėjo filmus, dalinosi įspūdžiais, dalyvavo susitikimuose su festivalio svečiais. Šis 17 dienų trukęs autorinio kino maratonas baigėsi, tačiau mes jau nekantriai laukiame kito „Kino pavasario“, kuris žengs į naują dešimtmetį.“
Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad „Kino pavasaris“ per 30 metų išaugo į unikalų, drąsų ir socialiai atsakingą festivalį, pristatantį išskirtinius kino kūrinius. Jis tapo neatsiejama Vilniaus miesto kultūros dalimi.
„Šis festivalis yra ypatingas tuo, kad pristato įvairių kūrėjų darbus vilniečiams, miesto svečiams ir tarptautinei auditorijai, tuo pačiu kelia itin svarbias, kartais nepatogias, tačiau reikalingas temas, aktualias mums kaip žmonėms ir visuomenei. Tikiu, kad įvairi ir spalvinga festivalio programa skatina žiūrovus atrasti kiną kitaip, diskutuoti, keisti nuostatas ir požiūrį, didinti sąmoningumą. Džiaugiuosi, kad Vilniaus miesto savivaldybė remia šį festivalį ir skyrė premijas Konkursinės programos ir Trumpo konkurso nugalėtojams, taip palaikydama ir paskatindama talentingiausius kūrėjus, kurie savo darbais keičia visuomenę“, – kalbėjo S. Bieliūnė.
Šių metų jubiliejui buvo sukurtos specialios statulėlės, kurias pagamino menininkas Vilius Dringelis. Jis teigė, kad apdovanojimų skulptūros simbolizuoja pavasarį pražydusias urbanistines miesto gėles su smalsiu akies žiedu, atgimstančias kino būtybes. Kūrybos procese buvo naudojami įvairūs folijos įspaudai, paimti iš kino teatro „Forum Cinemas Vingis“, „Kino pavasario“ biuro, Gedimino prospekto ir kitų vietų, susijusių su festivaliu ir Vilniaus miestu.
„Kūriau šiuos apdovanojimus itin jausmingai ir nuoširdžiai, nes užaugau su „Kino pavasariu“. Festivalio kino salėse formavausi kaip asmenybė, atradau įvairius vizualinės estetikos aspektus, buvau įkvėptas istorijų ir scenografijų, kurios pakeitė mano gyvenimą ir paskatino mane paauglystėje pasirinkti kūrėjo kelią“, – pasakojo menininkas V. Dringelis.
Pagrindinis prizas – už filmą apie žmogaus teises
Šių metų konkursinėje programoje varžėsi 8 Europos režisierių pirmieji arba antrieji ilgametražiai filmai. Tarptautinė žiuri, sudaryta iš Lenkijos kino kritiko Adamo Kruko, prodiuserio Deniso Krupnovo, režisierės Giedrės Žickytės, Sandanso kino festivalio programos sudarytojos Heidi Zwicker ir Irano režisierės Manios Akbari, išrinko geriausią filmą. Nugalėtojui, kaip ir kasmet, piniginį prizą įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Geriausiu festivalio konkursinės programos filmu pripažintas režisierės Dea Kulumbegašvili filmas „Balandį“. „Apdovanojame šį bekompromisį filmą už tai, kad pasitelkiant gražius ir nerimą keliančius vaizdus, tiria, kaip kultūrinė priespauda pažeidžia ir kontroliuoja žmogaus teises bei kūnus. Filme puikiai dera siurrealistinė poezija ir provokuojantis šiuolaikinio pasaulio portretas“, – teigė žiuri. Filmui skirtas 8000 eurų prizas.
Specialiu paminėjimu įvertintas rumunų režisierius Bogdanas Mureșanu už filmą „Naujieji taip ir neatėjo“. Žiuri teigimu, šis filmas žavi tiksliu ir šmaikščiu dvigubos baimės ir absurdo realybės, formuojančios gyvenimą totalitarinėje sistemoje, vaizdavimu, atskleidžiant pasipriešinimo ir vilties stiprybę.
Geriausi trumpametražiai filmai
Šių metų trumpametražių filmų konkurse dalyvavo 33 įvairūs filmai iš visos Europos. Žiuri, kurią sudarė rumunų režisierius B. Mureșanu, „Lithuanian Shorts“ koordinatorė Gabrielė Cegialytė ir bulgarų kino kritikė Mariana Hristova, nugalėtoju išrinko režisieriaus Rúnaro Rúnarssono filmą „O“.
„Šis filmas mus labai giliai palietė ir ilgai išliko atmintyje“, – sakė žiuri. „O“ – tai klasikinės kino kalbos pasiekimas, gilus panėrimas į priklausomybės labirintus.“ Filmui skirtas 3000 eurų prizas.
Specialiu paminėjimu pagerbta režisierė Agnes Skonare Karlsson už filmą „Paslaugumas“. Žiuri teigimu, šis filmas, nepaisant greito tempo ir intensyvios dramaturgijos, privertė kelti klausimus ir paliko susižavėjimą režisūros ir vaidybos meistriškumu.
Žiuri taip pat išrinko geriausią lietuvišką trumpametražį filmą – Arno Balčiūno „Pravažiavus Napoleono kepurę“. Tai pasakojimas, kuriame meistriškai išsaugoma suardytų šeimos ryšių paslaptis. Filmui skirtas 2000 eurų prizas.
Žiūrovų favoritas ir geriausias lietuviškas ilgametražis filmas
Kaip ir kiekvienais metais, „Kino pavasario“ filmus vertino ne tik kino profesionalai, bet ir žiūrovai. Susumavus jų atsiliepimus, paaiškėjo, kad daugiausiai simpatijų pelnė Mohammado Rasoulofo filmas „Šventosios figos sėkla“.
Geriausia lietuviška premjera tapo Giedrės Beinoriūtės dokumentinis filmas „Sacrum ir profanum Pievėnuose“. Jam įteiktas 3000 eurų prizas.
Vidos Ramaškienės fondo prizas – už kūrybinį atkaklumą
Jaunojo kino kūrėjo prizas, įsteigtas „Kino pavasario“ įkūrėjos Vidos Ramaškienės fondo, atiteko montažo režisierei Ignei Narbutaitei. Pasak V. Ramaškienės, šis prizas skirtas kūrėjai, kurios patirtis apima filmavimo aikšteles, kino edukaciją, montažo režisūrą ir videomeną.
„Ignė išsiskiria jautriu santykiu su medžiaga, gebėjimu derinti detales su platesne kūrinio vizija, o jos montažo darbus atpažįstame iš jautrumo ir humoro dermės. Šis prizas jai skiriamas už atkaklumą, drąsų požiūrį į kiną ir prasmingą kalbėjimą vaizdais“, – teigė fondo įkūrėja. I. Narbutaitei įteiktas 2000 eurų prizas.
„Smart 7“ konkursinė programa keliauja po Europą
„Kino pavasaryje“ jau trečią kartą buvo pristatyta „Smart 7“ programa. Šis septynių Europos kino festivalių tinklas vienija panašias vizijas turinčius festivalius, o jų kasmetinė filmų programa keliauja per 7 šalis. Šiais metais Lietuvai atstovavo Lauryno Bareišos filmas „Seserys“. Programai pasibaigus, žiuri išrinks geriausią filmą.
Nuo kovo 24 d. žiūrimiausius festivalio filmus bus galima pamatyti kino teatruose.
