Kultūros įstaigos siekia išsaugoti finansinę nepriklausomybę, o Finansų ministerija laikosi priešingos pozicijos. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl kultūros įstaigų finansinės apskaitos centralizavimo, kurios kelia nemažai aistrų ir nesutarimų. Kultūros atstovai argumentuoja, kad centralizavimas gali neigiamai paveikti jų veiklos efektyvumą ir kūrybinius procesus, o Finansų ministerija pabrėžia centralizavimo naudą ir efektyvumą.
Premjeras Gintautas Paluckas palaiko kultūros įstaigų siekį pačioms tvarkyti savo finansus. Jis planuoja išbraukti kultūros įstaigas iš sąrašo institucijų, kurių finansinė apskaita turėtų būti perduota Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (NBFC). Pasak premjero patarėjos Editos Utarienės, kultūros įstaigos pateikė svarius argumentus, pagrindžiančius jų problemas, susijusias su centralizuotu finansų valdymu.
Seimo Kultūros komitetas taip pat rekomendavo Vyriausybei peržiūrėti nutarimą, kuriame numatytas įstaigų, dalyvaujančių finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo procese, sąrašas. Komitetas pritaria, kad kultūros įstaigų veikla yra specifinė ir reikalauja individualaus požiūrio.
Primename, kad 2018 metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo siekiama centralizuotai tvarkyti ministerijoms pavaldžių ir kitų biudžetinių įstaigų finansinę apskaitą bei personalo administravimą. Nors dalis įstaigų jau anksčiau prisijungė prie šio proceso, didelė dalis kultūros ir meno įstaigų turėjo būti centralizuotai valdomos nuo šių metų gegužės.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas teigia, kad reforma ne tik neatnešė naudos, bet ir sukėlė problemų nuo pat pradžių, ypač NBFC perėmus personalo apskaitos klausimus. Pasak jo, kultūros įstaigos siekia išsaugoti finansinę nepriklausomybę, kad išvengtų panašių nesklandumų.
A. Gelūnas pasidalijo patirtimi, teigdamas, kad personalo funkcijų centralizavimas buvo sudėtingas procesas, pareikalavęs daug papildomo darbo ir sukėlęs konfliktų. Jis paminėjo dažną koordinatorių kaitą NBFC ir jų nepakankamą supratimą apie muziejaus funkcijų įvairovę. Direktoriaus teigimu, nors iš muziejaus buvo paimti keturi etatai, NBFC įsteigė šešis naujus etatus, tačiau valstybė vis tiek nepasiekė finansinio efektyvumo.
Muziejaus vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad centralizavus funkcijas, jos neretai dubliuojamos, o tai didina administracinę naštą. Jis teigė, kad net jei NBFC perimtų finansų apskaitą, muziejui vis tiek tektų atlikti didelę dalį darbo patiems.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorės pavaduotoja Aušra Pliaugienė pripažino, kad tam tikri centralizavimo žingsniai, pavyzdžiui, vieningos finansų valdymo sistemos FABIS įdiegimas, davė teigiamų rezultatų. Tačiau ji įspėjo, kad finansininkų ir buhalterių atėmimas iš muziejaus gali turėti neigiamų pasekmių.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas pritarė, kad neįsigilinimas į perimamos įstaigos specifiką riboja muziejų galimybes laiku ir kokybiškai teikti viešąsias paslaugas.
Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima laikosi pozicijos, kad nereikėtų daryti išimčių ir necentralizuoti dalies įstaigų funkcijų. Jis teigė, kad procesas juda pagal planą ir jau yra atlikta daugiau nei pusė darbų. M. Šima pabrėžė, kad į centralizavimo procesą jau investuota daug laiko ir pinigų, todėl atsisakyti jo nebūtų racionalu. Kancleris teigė, kad, kaip ir kiekviename procese, pasitaiko iššūkių, tačiau tai nereiškia, kad reikia grįžti atgal.
Reaguodamas į muziejų vadovų pastabas, M. Šima užtikrino, kad funkcijos nebus dubliuojamos. Jis pateikė Valdovų rūmų pavyzdį, teigdamas, kad net ir susidūrus su sunkumais, svarbu tęsti pradėtus darbus.
Nepaisant Finansų ministerijos pozicijos, Seimo Kultūros komitetas priėmė sprendimą nepritarti kultūros įstaigų administravimo funkcijų centralizavimui. Komitetas mano, kad centralizavimas didina biurokratinę naštą, neatitinka kultūros įstaigų veiklos specifikos ir kelia grėsmę jų efektyvumui.
Demokratė Rima Baškienė pabrėžė, kad būtina išklausyti kultūros įstaigų atstovus ir padėti jiems spręsti problemas. Kultūros ministras Šarūnas Birutis taip pat palaikė kultūros įstaigų prašymą, teigdamas, kad centralizavimo žingsnis buvo nepamatuotas, atsižvelgiant į kultūros įstaigų kūrybinius procesus.
Kultūros ministerija jau anksčiau kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymu stabdyti dalies kultūros įstaigų apskaitos ir personalo funkcijų perdavimą NBFC. Ministerija prašo išbraukti daugiau nei 20 nacionalinių ir valstybinių kultūros bei meno įstaigų iš centralizavimo proceso. Tarp jų – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus ir kitos.
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras šiuo metu rūpinasi maždaug 200 Vyriausybei pavaldžių valstybės įstaigų aptarnavimu. Seimo Kultūros komitetas dar 2020 metais kreipėsi į Vyriausybę prašydamas atidėti funkcijų konsolidavimą. Taigi, klausimas dėl kultūros įstaigų finansinės apskaitos centralizavimo išlieka atviras ir toliau bus diskutuojamas.
