Kauniečių triumfas Japonijoje: sniego vilkelis atnešė bronzą iš Saporo festivalio
Kauno menininkų trijulė – architektas Tomas Petreikis ir skulptoriai Artūras Burneika bei Simonas Šidlauskas – grįžo su bronzos medaliais iš tarptautinio Saporo sniego skulptūrų festivalio. Jų kūrinys, pavadintas „Laimė – balanso klausimas“, sužavėjo komisiją ir žiūrovus. Iš 27 tonų sniego kubo kauniečiai išskaptavo žaismingą vilkelį, ant kurio vienos pusės puikavosi japonų hieroglifas 幸 [shiawase], simbolizuojantis laimę. Ironiška, tačiau šis simbolis išsipildė su kaupu.
Festivalį aplanko milijonai
Jubiliejiniame, 75-ąjame Saporo sniego festivalyje Lietuvai atstovavę T. Petreikis, A. Burneika ir S. Šidlauskas susipažino studijų metais Vilniaus dailės akademijoje. Jų draugystę sutvirtino bendri kūrybiniai interesai ir naktinės diskusijos apie meno reikšmę pasauliui. Šiemet šis menininkų tandemas sulaukė pripažinimo Japonijoje. „Mes pasiūlėme konceptualią sniego skulptūrą, o tai šiame konkurse nėra dažnas reiškinys, nes Japonijoje galioja griežtos taisyklės. Čia labiau vertinamos tradicinės skulptūros – gyvūnai, mitinės būtybės, abstraktus menas ir panašiai. Dėl to pelnyta trečia vieta mums prilygsta pirmajai“, – džiaugsmo neslėpė T. Petreikis.
Saporo sniego skulptūrų festivalis, rengiamas nuo 1950 metų, yra itin populiarus. Per festivalio savaitę jį aplanko apie 2 milijonus žmonių. Toks turistų antplūdis iškart juntamas mieste – Sapore pritrūksta viešbučių, o taksi išsikviesti tampa iššūkiu.
Žiūrovus traukia ne tik įspūdingos sniego skulptūros, kurių aukštis siekia net 15 metrų, bet ir gigantiška čiuožykla. Festivalyje eksponuojama bent šimtas mažesnių skulptūrų.
Kūrybai – 48 valandos
Konkurso dalyviai gauna 3x3x3 metrų dydžio sniego kubą ir per 48 valandas turi sukurti skulptūrą. Kauniečiai dirbo keturias dienas po 12 valandų.
Šių metų konkurse varžėsi devynios komandos iš Lietuvos, JAV, Singapūro, Pietų Korėjos, Mongolijos, Lenkijos, Indonezijos, Havajų ir Tailando.
Lietuva konkursinėje programoje dalyvauja nuo 2001 metų, kai šaliai atstovavo broliai skulptorius Kęstutis ir archeologas Vytautas Musteikiai.
T. Petreikis ir A. Burneika Saporo festivalyje dalyvavo penktą kartą, o S. Šidlauskas – antrą.
Pasiruošimas konkursui prasidėjo dar vasaros įkarštyje – menininkai svarstė idėjas ir planavo, kaip jas įgyvendins. Šįkart nuspręsta sukurti skulptūrą, skirtą pagerbti japonų kultūrą.
Laimės vilkelio idėja
Norėdami įpinti japonų kultūrą į savo skulptūrą, lietuviai pasirinko hieroglifą.
„Kadangi japonų rašto nepažįstame, japonų draugai mums padėjo išsirinkti tinkamą hieroglifą ir jo reikšmę. Iš daugybės pasiūlymų galiausiai pasirinkome ženklą, reiškiantį laimę. Jį sujungėme su vaikišku žaislu – vilkeliu – ir perteikėme idėją, kad vaikiškas vilkelis išsisuka iš laimės. Tai yra laimės ir pusiausvyros santykis. Mūsų skulptūra – lyg trapus šokis, ji pasvirusi, ir neaišku, ar vilkelis tuoj baigs savo sukinį, ar atvirkščiai – pasieks balansą ir suksis toliau. Laimė – tai pusiausvyros menas“, – aiškino T. Petreikis.
„Laimė yra trapus dalykas, todėl gyvenime visi balansuojame, tarsi vilkeliai“, – pridūrė A. Burneika.
Lietuvių komanda džiaugiasi, kad jų skulptūra sujaudino japonų širdis ir sulaukė didelio susidomėjimo.
„Iki paskutinio momento neatskleidėme savo kūrinio „vinies“ – hieroglifo, nes dalį skulptūros nuo saulės dengė apsauginė kolona ir atramos. Kai viską patraukėme, japonai pradėjo šaukti „sugoi!“ (nuostabu). Mūsų darbas tarsi pakilo į orą. Tiek žiūrovų, tiek mūsų veiduose atsirado šypsenos. Mes palietėme žmonių širdis“, – sakė S. Šidlauskas.
Išbandymai saule
Komanda prisipažino, kad didžiausias iššūkis buvo saulė, kuri tirpdė tam tikras skulptūros vietas.
„Tris dienas buvo teigiama temperatūra, šilo iki +6 laipsnių. Kelias dienas intensyviai švietė saulė, nuo skulptūros upeliais tekėjo vanduo, ji nyko akyse. Laimei, vakarais atvėsdavo iki minus 8. Paskutinės dienos vidurdienis buvo turbūt pats šilčiausias, bet ir intensyviausias. Buvo palikta nemažai elementų, kuriuos reikėjo pabaigti per paskutines penkias valandas, tuo pačiu metu reikėjo dangstytis nuo saulės ir atstatinėti sunykusias skulptūros dalis“, – pasakojo A. Burneika.
Kuriant „laimės vilkelį“, žymėjimams buvo naudojama daugybė bambukinių lazdelių.
„Su tomis lazdelėmis taip stipriai subadėme sniego kubą, kad jis priminė akupunktūrinę terapiją. Aplinkiniai net svarstė, ar mes kokius burtus darome“, – juokėsi T. Petreikis.
Pagrindiniai komisijos vertinimo kriterijai buvo šie: sniego kubas negali padidėti – viršyti 3 metrų aukščio ir pločio, draudžiama naudoti elektrinius įrankius, o po pastatymo skulptūra turi išstovėti penkias dienas.
Sunkus darbas buvo vainikuotas trečiąja vieta. Lietuvių komanda apdovanojimą atšventė šventiniame dalyvių pagerbime, o kitą dieną išvyko tyrinėti Japonijos: aplankė Hirošimą, Kagošimą, Kiotą ir Tokiją.
Vasarą – pasiruošimas kitam festivaliui
Komanda planuoja susitikti vasarą ir pradėti ruoštis 2026-ųjų Saporo sniego festivaliui. Jie svarstys idėjas ir ieškos jų įgyvendinimo būdų.
„2024 metais dalyvavome keliuose sniego festivaliuose: Brekenridže (JAV) ir Sapore. Pasiruošimas užtrunka: reikia parengti šablonus, sukurti įgyvendinimo strategiją ir surinkti įrankius. Suomiai generalinę repeticiją atlieka Suomijoje, o mes, lietuviai, tikrų žiemų jau seniai nebeturime, todėl festivaliams ruošiamės atvykę tiesiai į konkursą. Pasidžiaugėme šių metų pasiekimu ir netrukus pradėsime galvoti apie kitą sniego festivalį“, – teigė T. Petreikis.
Komanda džiaugiasi, kad Saporo festivalyje japonai daugiau sužinojo apie Lietuvą. Daugelis jų jau buvo girdėję apie Kauną ir žydų gelbėtoją Čiunę Sugiharą. Išdalinti turistiniai lankstinukai turėtų paskatinti juos apsvarstyti kelionę į Lietuvą – šalį, kurioje ilgimasi tikrų žiemų, tačiau tai netrukdo kurti įspūdingų sniego skulptūrų ir stebinti pasaulį.
