Maironio sodo rudeninis virsmas: gamtos ir meno sintezė
Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodas nuo spalio 27 dienos pasipuošė dešimčia unikalių kompozicijų, sukurtų floristų ir landšafto dizainerių. Lankytojai kviečiami pasinerti į rudens spalvų ir formų šventę, apžiūrint puokštes, menines instaliacijas medžiuose ir net specialiai sukurtą meditacijų taką.
Ši idėja gimė landšafto dizainerei ir floristei Redai Kazokevičienei, kuri jau 15 metų rūpinasi Jono Mačiulio-Maironio sodu. Ji subūrė kūrybingą komandą iš Kauno ir Prienų: Renatą Valienę, Kristiną Valaitienę, Rasą Povilionienę ir Dalią Žilinskienę. Specialistės šeštadienį praleido apie šešias valandas kurdamos šias unikalias kompozicijas.
R. Kazokevičienė jau seniai puoselėjo mintį apie floristikos parodą Maironio sode, tačiau surasti entuziastų, kurie norėtų prisidėti, nebuvo lengva. Pernai metais idėja nesulaukė susidomėjimo, tačiau šiemet prie projekto prisijungė net penkios specialistės.
„Norėjau parodyti, koks nuostabus ruduo gali būti Maironio sode, kiek daug įvairių augalų čia auga. Šiuo metu čia galima grožėtis įvairiais varpiniais, medėjančiais ir dendrologiniais augalais“, – teigė R. Kazokevičienė. Ji pabrėžė, kad dalį augalų kompozicijoms atsivežė iš savo sodo, o dalį padovanojo VDU botanikos sodas. R. Kazokevičienė pati sukūrė kelias kompozicijas, vieną – sodo kampe, kitą – centre, tarp senųjų ąžuolų.
Dekoratyvinio apželdinimo specialistė Dalia Žilinskienė parodai sukūrė tris darbus, įkvėptus istorinės vietos atmosferos. „Norėjau atskleisti, kiek daug spalvų ir grožio gamta mums dovanoja rudenį. Tik apsidairykite! Čia pamatysite erškėtrožių uogas, kalnotąją notrą, pievų gėles, kurios rudenį atsiskleidžia visu gražumu, įvairiausius žolynus ir lapų margumynus. Kviečiu lankytojus neskubant pasigrožėti šiais kūriniais, tikiu, jie ilgam praskaidrins nuotaiką“, – sakė D. Žilinskienė.
Kraštovaizdžio dizainerė Rasa Povilionienė sukūrė meditacijų taką iš dailiai pageltusių klevo lapų. Šis takas skirtas susikaupimui ir apmąstymams. Juo einant galima stabtelėti prie kiekvieno medžio ir ramiai pabūti.
„Einant taku galima stabtelėti prie senųjų medžių, paklausti savęs, kas aš esu, kur mano šaknys, kas man svarbu, kaip jaučiuosi. Juk ir Maironis savo kūryboje akcentavo protėvių šaknų svarbą, istoriją. Netoliese yra kunigų seminarija, kuriai šiuo metu nelengva surasti norinčiųjų eiti kunigystės keliu. Šis takas gali tapti savotiška terapija gamtoje, šalia medžių galima išpažinti nuodėmes ir jaustis visada priimtiems“, – kalbėjo R. Povilionienė.
Kunigo ir poeto Jono Mačiulio-Maironio sodas gyvuoja jau 115 metų. Pasak ilgametės sodo prižiūrėtojos R. Kazokevičienės, Maironis buvo aistringas sodininkas ir augalų kolekcionierius. Keliaudamas po Austriją, Šveicariją ir kitas šalis, jis visada parsiveždavo augalų daigų, o seserims – gėlių sėklų.
„Sode galima rasti senovinių snieguolių, senų rūšių augalų. Gegužę sode mėlynuoja silės, baltuoja snieguolės, geltonuoja narcizai – nepaprastai gražu! Pavasaris dovanoja kvepiančią žiedų jūrą”, – apie gražiausią laiką Maironio sode pasakojo R. Kazokevičienė.
Maironio sode galima ne tik apžiūrėti floristikos kompozicijas, bet ir paskaityti knygą. Čia vyksta santuokų ceremonijos ir kitos šventės. Muziejus dirba II, III, V – 9–17 val., IV – 9–19 val., VI, VII – 10–17 val.
Floristikos kompozicijos Maironio sode (Rotušės a. 13) bus eksponuojamos iki tol, kol nužydės.
