Nuo „Eurovizijos“ iki liaudies melodijų: muzikologės įžvalgos apie lietuvių muzikos skonį
Praėjusią savaitę Europa ir pasaulis stebėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą, kuriame puikiai pasirodė ir Lietuvos atstovai. Šis renginys, pritraukiantis milijonus žiūrovų (2024 m. – 163 mln., remiantis organizatorių duomenimis), yra puiki platforma atlikėjams išgarsėti už savo šalies ribų, teigia Kauno technologijos universitetas (KTU).
Muzikos populiarumas – sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Populiariosios muzikos žanrai išties yra labai mėgstami. Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) duomenimis, 44 proc. Lietuvos gyventojų bent kartą per metus lankosi populiariosios muzikos renginiuose, panašiai tiek pat jos klausosi įrašų. Tačiau populiari ir liaudies muzika, klasikinė muzika, dainuojamoji poezija bei kitų žanrų kūriniai.
LiDA infografike matyti, kad skirtingų žanrų muzikos klausomasi nevienodai – skiriasi renginių lankomumas ir įrašų klausymo dažnis. Klasikinę muziką ir džiazą lietuviai dažniau renkasi klausyti įrašus, o operą ir liaudies muziką – gyvai.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto muzikologė dr. Ulrika Varankaitė aiškina, kad opera klausytojams yra ne tik muzikos, bet ir vizualinės patirties menas, todėl ją dažniau norima patirti gyvai – tai leidžia giliau įsitraukti ir valdyti savo dėmesį.
„Opera visų pirma yra teatras, todėl nenuostabu, kad klausytojai ją renkasi patirti gyvai. Čia svarbus ne tik garsas, bet ir vaizdas: aktorių vaidyba, kostiumai, scenografija. Be to, operos gerbėjams dažnai įdomu stebėti gyvai grojantį orkestrą“, – sako U. Varankaitė.
Pasak jos, gyvas dalyvavimas leidžia klausytojams maksimaliai pasinerti į operos pasaulį ir kontroliuoti savo dėmesį. Pavyzdžiui, žiūrint operos įrašą, žiūrovo akys mato tik tai, kas rodoma kadre, todėl vaizdinė patirtis priklauso nuo režisieriaus montažo. Be to, prarandamas gyvos muzikos skambesys.
Palyginus apklausas, atliktas prieš pandemiją (2020 m.) ir po jos (2023 m.), matyti, kad Lietuvoje išaugo susidomėjimas įvairių žanrų (ypač pop, roko, hiphopo, elektroninės, liaudies, etninės ar world) muzikos renginiais – padidėjimas siekia 5–10 proc.
Liaudies muzikos populiarumas gali būti susijęs su tuo, kad ji dažnai atliekama gyvai įvairių minėjimų, vakarų ir bendruomenių susibūrimų metu. Jos klausymasis gali būti laikomas ir nacionalinio identiteto išraiška. Archyvo duomenimis, 2004 m. net 93 proc. šalies gyventojų liaudies dainas ir muziką laikė svarbia Lietuvos dalimi, o daugiau nei pusė (52 proc.) rinkdamiesi muzikos įrašus teikė pirmenybę lietuvių autorių ir atlikėjų kūriniams. Tų metų apklausoje taip pat paaiškėjo, kad, lietuvių nuomone, svarbiausias dalykas dainininkui išgarsėti yra balsas, tačiau geri dainų tekstai populiarumui Lietuvoje yra svarbesni (27 proc.) nei Europoje (12 proc.).
Kalbant apie muzikinio turinio vartojimą, 2020 m. 13 proc. apklaustųjų nurodė, kad bent kartą per metus pirko, o 12 proc. – prenumeravo muzikos įrašus. Įdomu, kad apie 1 proc. apklaustųjų bent kartą per metus pardavė savo kūrybos muzikos įrašų.
Apibendrinant, muzikos klausymosi įpročiai Lietuvoje atspindi tiek pasaulines tendencijas, pavyzdžiui, „Eurovizijos“ populiarumą, tiek gilų ryšį su nacionaliniu identitetu, išreikštu per liaudies muziką. Skirtingi žanrai – nuo populiariosios muzikos iki klasikos ar operos – turi savo klausytojus ir skirtingas patyrimo formas: vieni renkasi gyvą atlikimą dėl emocinio ir vizualinio poveikio, kiti – įrašus dėl patogumo.
Kintančios tendencijos rodo, kad po pandemijos auga susidomėjimas koncertais, o lietuviškos muzikos kūrėjai ir toliau išlaiko klausytojų dėmesį. Tai rodo ne tik kultūrinį muzikos svarbumą, bet ir jos vaidmenį formuojant bendruomeniškumą bei tautinę tapatybę.
