Lietuvos nacionalinis muziejus papildė savo fondus įspūdinga kolekcija – net 250 eksponatų, liudijančių COVID-19 pandemijos laikotarpį. Nors atskiros parodos šiai temai kol kas neplanuojama, surinkti artefaktai jau integruojami į kitas ekspozicijas, taip užtikrinant, kad pandemijos istorija būtų išsaugota ateities kartoms.
Giedrė Milerytė-Japertienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vadovė, teigia, kad iniciatyva rinkti su COVID-19 susijusius eksponatus buvo itin sėkminga. Pasak jos, tai puikus pavyzdys, kaip svarbūs įvykiai gali būti įamžinti dar jiems vykstant, o visuomenė – aktyviai prisidėti dalydamasi savo asmeninėmis patirtimis.
Muziejus eksponatus rinko nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2022 m. pabaigos. Per šį laikotarpį sulaukta vertingų daiktų ir istorijų iš daugiau nei 130 asmenų, organizacijų ir įstaigų.
„Fizinę išraišką turinčių eksponatų turime beveik pustrečio šimto, įskaitant ir pačius smulkiausius. Be to, sukaupėme didelį kiekį virtualios medžiagos – vien ji užima apie 30 gigabaitų. Turime net kelių žmonių vaizdo dienoraščius, o nuotraukų skaičiuojame šimtais“, – pasakoja muziejininkė.
Tarp gautų eksponatų – itin įvairūs daiktai, atspindintys skirtingus pandemijos aspektus. Pavyzdžiui, muziejui padovanotas paskutinio Lietuvos ambasados organizuoto repatriacinio reiso iš Balio į Lietuvą bilietas, rankų darbo ir dizainerių kurtos veido kaukės, taip pat bibliotekos 3D spausdintuvu atspausdinta individuali durų rankena, skirta sumažinti kontaktą su paviršiais.
Kolekcijoje taip pat yra siuvinėti marškinėliai su COVID-19 simboliais, plakatai, raginantys laikytis karantino, mobiliųjų COVID-19 patikros punktų darbuotojų darbo ir apsaugos priemonės, paveikslas, įamžinantis gatvių dezinfekciją.
Muziejaus fonduose saugomas ir Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo Artūro Milašausko dienoraštis, LRT radijo laidos „Žmogus po skafandru“ garso įrašas, kuriame girdėti, kaip gydytojas ruošiasi darbo pamainai apsirengdamas apsauginius drabužius, bei telefoninio pokalbio su policija įrašas, kai buvo tikrinama, ar asmuo laikosi saviizoliacijos taisyklių.
Taip pat saugomos jautrios nuotraukos, įamžinusios pirmojo tėčio susitikimo su ką tik gimusia dukra akimirką pro ligoninės langą, dekoracijos ir fotografijos iš meninės akcijos „Paskutinė vakarienė“, kuria siekta atkreipti dėmesį į valstybės paramos poreikį pandemijos metu. Kolekciją papildo aistruolių trafaretai, naudoti užpildyti sėdimas vietas tuščiose arenose, kunigo reikmenys, naudoti tarnaujant Santaros klinikose, vakcinos, skiepų pasas ir net lipdukai, žymintys pasiskiepijimą.
„Didžioji dalis perduotos medžiagos atspindi visuomenės jausenas ir kūrybiškumą“, – pabrėžia G. Milerytė-Japertienė.
Muziejaus atstovai teigia, kad dalis naujai gautų eksponatų jau eksponuojami įvairiose parodose. Pavyzdžiui, Istorijų namuose veikusioje ekspozicijoje, skirtoje sąmokslo teorijoms, buvo galima pamatyti vakcinų buteliukus, mobiliuosiuose patikros punktuose naudotas priemones, kunigo Gabrieliaus Saikausko stulą, aliejinę ir apeigyną, naudotus Santaros klinikose teikiant ligonių patepimo sakramentą.
„Šis projektas atspindi Lietuvos nacionalinio muziejaus siekį būti aktualiam dabarties įvykiams. Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai eksponatai į muziejaus fondus patenka reaguojant į aktualijas“, – teigia G. Milerytė-Japertienė. Ji primena, kad muziejus jau yra įsigijęs Aurimo Valujavičiaus sulūžusį irklą, su kuriuo jis plaukė per Atlantą, iš Bachmuto fronto atneštą Ukrainos vėliavą ir sportininkės Kornelijos Dūdaitės marškinėlius su užrašu „Make russia small again“.
„Tai leidžia mums aktualizuoti istoriją ir atsigręžti į kasdienybės bei plačiosios visuomenės istoriją“, – apibendrina muziejininkė.
COVID-19 pandemija prasidėjo 2019 m. gruodį Kinijos mieste Uhane ir greitai išplito visame pasaulyje. 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pandemiją, dėl kurios buvo įvesti griežti apribojimai, paveikę žmonių judėjimą, paslaugų teikimą ir masinius renginius. Lietuvoje pirmasis COVID-19 atvejis buvo patvirtintas 2020 m. vasario 28 d., o kovo 16 d. šalyje paskelbtas karantinas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo šios infekcijos Lietuvoje mirė beveik 10 tūkst. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija 2023 m. gegužės 5 d. paskelbė pandemijos pabaigą. Oficialiais duomenimis, per COVID-19 pandemiją visame pasaulyje mirė 7 mln. žmonių, tačiau perteklinių mirčių skaičius viršijo 21 milijoną.
