Poetė Zita Gaižauskaitė, trečiadienį apsilankiusi Vaikų literatūros muziejuje Kaune, teatralizuotai pristatė savo kūrybą, skirtą Kalėdų temai. Rašytoja, patyrusi nelengvą vaikystę, pasidalijo prisiminimais apie tai, kaip tik sulaukusi devynerių pradėjo kalbėti ir iškart ėmė kurti eiles.
Z. Gaižauskaitė augo Raseinių rajone, Padargupių kaime, ir vaikams atviravo, kad anksti neteko tėvų ir ją augino seneliai. Nors kalbėti pradėjo vėlai, vos ištarusi pirmuosius žodžius, ji ėmė rimuoti. Jos talentą greitai pastebėjo mokytoja, kuri padrąsino ją toliau kurti. Vėliau gerų žodžių negailėjo ir mokykloje apsilankęs poetas Anzelmas Matutis bei Vilniuje sutiktas Martynas Vainilaitis.
Per savo kūrybos metus Z. Gaižauskaitė parašė apie 70 knygų, daugiausia skirtų vaikams. Artėjant žiemos šventėms, poetė prisiminė savo vaikystės Kalėdas.
„Vaikystėje šventės būdavo labai kuklios. Kalėdų eglutę puošdavome tik gruodžio 23 dieną, gerai prisimenu tą stiprų spyglių kvapą. Ant eglutės kabindavome rankų darbo žaisliukus: obuoliukus, saldainių popierėlius. Močiutė iškepdavo skanių sausainių su skylutėmis. Kaip to pasiilgstu! Eglutę parsiveždavome patys, nes gyvenome šalia miško. Vaikams tai būdavo didelė šventė, nes eglutę dėdavo ant rogių, kurias traukdavo arkliukas. Neturėjau nei mamos, nei tėčio, mane su pusbroliais ir pussesere augino seneliai. Kai neturi tėvų, vaikystė nėra lengva…“, – pasakojo Z. Gaižauskaitė.
Prisiminus vaikystės žiemas, rašytojos veidas nušvinta. „Sniego būdavo tiek daug! Iš namų išeidavome iškastais tuneliais, užsnigdavo net namų langus, kartais beveik iki pat stogo. Dabartiniai vaikai turbūt nebežino, kas yra didžiulės pusnys. Prieš daugiau nei 60 metų jos laikydavosi iki pat balandžio mėnesio, o žiemos būdavo labai šaltos. Į mokyklą vaikai keliaudavo su rogėmis“, – prisiminė Z. Gaižauskaitė.
Žiemos įkvėpta, rašytoja sukūrė tokias knygas kaip „Kalėdų žvaigždelė“, „Kalėdų eglutė“, „Laiškas Kalėdų seneliui“ ir „Kalėdų senelio lauktuvės“.
„Kuriu tik džiaugsmingai, nes vaikystė turi būti graži, vaikai turi džiaugtis viskuo. Kalėdos – džiaugsmo šventė, todėl svarbiausia yra nuotaika, kurią patys kuriame. Jei esi liūdnas ar piktas, tokios bus ir šventės. Stenkimės šventes nušviesti džiugiais prisiminimais“, – ragino rašytoja ir pridūrė, kad geriausia Kalėdų dovana – artimųjų susėdimas prie bendro stalo ir buvimas kartu.
Rašytoja Z. Gaižauskaitė aktyviai keliauja po Lietuvą ir dažnai susitinka su jaunaisiais skaitytojais, lankydama darželius, mokyklas, bibliotekas ir įvairias bendruomenes.
„Kelionėse matau, kad Lietuvos vaikai yra nuostabūs ir labai šaunūs. Širdį sušildo, kai jie mane atvirai priima, apkabina, žiūri į akis, paglosto rankas ir parašo padėkos laiškelius – tai reiškia, kad kažką gero padariau“, – teigė rašytoja ir ragino vaikus augti su knyga rankose. Ji pati taip pat daug skaito, domisi biografijomis ir literatūra, kurioje pateikiami faktai.
Vaikų literatūros muziejuje Kaune vyks ir daugiau žiemos šventėms skirtų renginių. Muziejaus edukatorė Vilma Petrikienė rekomenduoja vaikams skaityti laiko patikrintą literatūrą, pavyzdžiui, Vytautės Žilinskaitės knygas, ypač populiariąją „Kelionę į Tandadriką“. Taip pat rekomenduojama skaityti Martyno Vainilaičio kūrybą ir Vytauto Petkevičiaus knygą „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“.
„Vaikų literatūros muziejus yra vienintelis toks Lietuvoje, skirtas mažųjų rašytojams. Šis pasakų namas Kaune stovi jau daugiau nei trisdešimt metų. Lietuvoje vaikai atpažįsta užsienio pasakų veikėjus, bet ar žino lietuviškus? Įdomus ne tik užsienietiškas Haris Poteris, bet ir mūsiškė Kakė Makė, bei daugybė kitų lietuviškų pasakų personažų“, – sakė V. Petrikienė.
