Raudondvario pilyje atidaryta intriguojanti paroda, kuri meta iššūkį nusistovėjusioms nuostatoms apie akto žanro ištakas Lietuvos fotografijoje. Parodoje „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tyszkiewicziaus XIX a. pab. nuotraukose“, kuri vyks Raudondvario pilyje, Kauno rajono muziejus pristato unikalią galimybę susipažinti su grafo Benedikto Henryko Tyszkiewicziaus akto fotografijų kolekcija. Šie darbai, eksponuojami iš privačių Lietuvos kolekcijų, paneigia įsitikinimą, kad nuogo kūno vaizdavimas Lietuvos fotografijoje prasidėjo tik XX amžiaus pradžioje.
Iki šiol buvo manoma, kad dailininkė Domicėlė Tarabildienė, XX a. 4-ajame dešimtmetyje eksperimentavusi su autoaktais, buvo pirmoji akto kūrėja Lietuvoje. Tačiau B. H. Tyszkiewicziaus darbai įrodo, kad nuogo kūno tema Lietuvos fotografus domino jau XIX a. pabaigoje.
Raudondvario grafo kūrybinis palikimas atskleidžia jį kaip universalų menininką: keliautoją fotografą, reportažinės fotografijos pradininką Lietuvoje, piktorializmo atstovą ir drąsų kūrėją. Daugiau nei 30 neseniai atrastų nuotraukų demonstruoja B. H. Tyszkiewicziaus gebėjimą subtiliai ir meniškai įamžinti nuogą žmogaus kūną, paverčiant jį estetiniu fotografijos objektu.
Dalis šių darbų atvirai demonstruoja nuogumą, o kiti laviruoja tarp akto ir mitologinių interpretacijų. Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas teigia: „Albumas su moterų aktais atskleidžia B. H. Tyszkiewiczių kaip laisvą asmenybę, drąsų XIX a. pabaigos kūrėją, kuris nuogą moters kūną matė kaip meno objektą.“ Kitame albume esančios 1895 m. nuotraukos kupinos aliuzijų į nuogą kūną. Modeliai, vilkintys plonus baltus triko, įkūnija mitinius graikų ar romėnų dievus. Pavyzdžiui, vienoje nuotraukoje modelis vaizduoja romėnų prekybos dievą Merkurijų su sparnuota kepure ir batais, laikantį kaducėjų – lazdą su susipynusiomis gyvatėmis. Tai rodo grafo išradingumą ir gebėjimą savaip interpretuoti pasirinktą temą. Menotyrininkai svarsto, kiek dar neatrastų nuotraukų pasaulyje patvirtins Raudondvario grafo, kaip išradingo kūrėjo, statusą.
Grafas, ilgą laiką gyvenęs Prancūzijoje, nuo 1884 m. aktyviai dalyvavo Prancūzijos fotografų draugijos veikloje, o 1898 m. tapo prestižinio Paryžiaus fotoklubo nariu. Jo darbai buvo eksponuojami parodose ir publikuojami prancūzų piktorializmo leidiniuose. Visi Raudondvaryje eksponuojami aktai sukurti Paryžiuje, asmeninėje B. H. Tyszkiewicziaus fotografijos studijoje, 1894–1895 metais.
Šie darbai atskleidžia grafo atvirumą meninei ir estetinei raiškai bei nuogo kūno svarbą mene. Aktais jis siekė išreikšti emocijas, grožį ir harmoniją, kas būdinga tiek simbolizmo, tiek modernizmo meno srovėms. Tuo metu kūno atvaizdai populiarėjo ne tik mene, bet ir vizualinėje kultūroje, siekiant perteikti žmogaus prigimtį, emocijas ir psichologiją, o nuogas kūnas dažnai atliko metaforos funkciją.
Nuogas žmogaus kūnas žavėjo menininkus nuo Antikos laikų. Senovės Graikijoje nuogumas mene reiškė jaunystę, grožį, jėgą, tyrumą ir teigiamas vyriškas savybes. Moters nuogumo idėja atsirado tik Viduramžiais.
Europoje Viduramžiais buvo žinomos keturios nuogumo formos, įskaitant nuditas criminalis, kuriai priskiriamos senovinės valdovų ir dievų statulos. Tuo metu nuogos figūros ant kolonų buvo vaizduojamos kaip išdidūs stabai, o ankstyvosios krikščionybės laikais seksualizuotas nuogų deivių atvaizdų interpretavimas prieštaravo senovės konvencijoms. Biblijos veikėjai dažniausiai buvo vaizduojami nuogi tik neigiamame kontekste.
Renesanso laikotarpiu akto žanro praktikavimas buvo įprasta mokomoji priemonė menininkų studijose ir akademijose.
Su fotografijos atsiradimu XIX a. aktas persikėlė ir į šią sritį. Tuomet kūno vaizdavimo neribojo religiniai, mitologiniai ar istoriniai motyvai. Tai patvirtina prancūzų impresionistų, tokių kaip Renoiras, Manet ir Degas, darbai, vaizduojantys žmones įprastose situacijose. Dailininkai sutelkdavo dėmesį į kūno kalbos detales, siekdami išreikšti vidinį individo pasaulį. Aktas, kaip vidinių nuotaikų ir jausmų išraiškos priemonė, meninės raidos viršūnę pasiekė XX a. ekspresionistų darbuose. Tačiau nuogo kūno vaizdavimas taip pat pasitarnavo vojerizmui ir prisidėjo prie erotinių žurnalų gimimo.
Paroda „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tyszkiewicziaus XIX a. pab. nuotraukose“ ne tik papildo Lietuvos fotografijos istoriją, bet ir leidžia naujai pažvelgti į šio laikotarpio fotografijos paveldą bei akto tradicijas.
Parodos kuratorius – Gintaras Česonis.
Paroda veiks iki 2025 m. birželio 22 d.
