Tadao Cern kūrybinis procesas prilygsta šventyklos statymui. Menininko neįgyvendintų projektų aplanke randame įrašą: „Ėjimas per vandenį, kai kojos žingsnis po žingsnio dingsta vandens raibuliuose, sukelia gilų netikrumo jausmą, atspindi bendrą kryptį, kuria visi einame.“ Taip Tadao Cern pristato vandeniu užlietos galerijos idėją, kurią, jo manymu, jeigu ne jis, tai pati gamta įgyvendins artimoje ateityje. Menininko teigimu, gamta yra kūrėja, o potvynis – jos aukščiausios prabos šedevras, toks nepaprastas, kad visos galerijos vienu metu rodys tą pačią parodos koncepciją.
Pradėti pasakojimą apie Tadao Cern kūrybą norisi būtent nuo kūrinių apie bridimą vandeniu. Nors jie kol kas neįgyvendinti fiziškai, jų skaitmeninis atvaizdas geba nukelti į metafizinę erdvę ir suvesti į akistatą su nerimastingiausiomis žmogaus – jo laikinumo – nuojautomis. Menininko fotografijų ciklai ar trimačių kūrinių, instaliacijų nuotraukos pasąmonėje fiksuojamos kaip archetipai, skatinantys mintimis vis sugrįžti prie vaizdinio ir ieškoti naujų prasmių.
Tadao Cern, gimęs 1983 m., yra menininkas, turintis architekto išsilavinimą. Savo pirmąją profesiją jis efektingai pasitelkia ir fotografijoje, ir skaitmeniniuose eskizuose, ir trimačiuose erdviniuose kūriniuose. Nuo 2013 m. iki dabar pasaulyje plačiai pristatytas jo fotografijų ciklas Comfort Zone („Komforto zona“), leidžiantis žiūrovui stebėti paplūdimyje saulės atokaitoje atsipalaidavusius, užsnūdusius žmones iš viršaus. Po šešerių metų šie vaizdiniai įgavo naujas formas lietuvių menininkių operoje-performanse „Saulė ir jūra (Marina)“ (Sun & Sea (Marina), 2019 m. laimėjusiame Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“.
Tadao Cern kūrybiniai eksperimentai sulaukia pasaulinio dėmesio. Jo ciklas „Black Balloons“ („Juodi balionai“) įvairiausiomis juodų balionų konfigūracijomis apkeliavo Venecijos, Niujorko, Tokijo, Pekino, Šendženo, Jokohamos, Berlyno ir Vilniaus sales. Menininkas manipuliuoja žiūrovo fizinės percepcijos samprata, naudodamas skirtingas dujas – lengvesnes ir sunkesnes už orą – balionams pripildyti. Kiekvienas sprendimas reikalauja labai kruopštaus darbo ir precizinių apskaičiavimų, šimtų bandymų, bet rezultatas pakeri įspūdingu lengvumu, paprastumu ir magija.
Nuo 2018-ųjų Tadao Cern vysto objektų ir instaliacijų ciklą „Hanging Paintings“, inspiruotą vaikystės prisiminimų apie spintoje kabančius mamos paltus. Menininkas gėrisi audinio nepriklausomumu, spalva, subtiliomis draperijos klostėmis kaip autonominiu estetiniu objektu. Jo kūriniuose galima stebėti Vakarų civilizacijos tapatumo kodus, primenančius renesansines madonas ar Antikos išminčius vaizduojančias klasikų drobes.
Nuo 2020-ųjų kuriamas ciklas „French Exit“, kurio instaliacijas Tadao Cern konstruoja iš pievų augalų ir kviečių varpų. Žiūrovą veikia gausa, gamtinių medžiagų natūralumu, dirgina gamtos kvapais ir netikėta žiūrėjimo į kūrinį ar medžiagą, iš kurios jis pagamintas, perspektyva. Šiam ciklui menininkas suteikė aforistinį pavadinimą „French Exit“, reiškiantį išvykimą, pasišalinimą iš susibūrimo neatsisveikinus.
Tadao Cern 2013–2024 m. meninėje raiškoje galima stebėti slinktį nuo aiškiai artikuliuotų socialinių konotacijų link erdvinio objekto, veikiančio žiūrovą savo fiziškumu. Menininkas sąmoningai stengiasi išvengti asmeniškumų ir kuria sau tiek pat, kiek ir kitiems. Jo kūryba yra tarsi šventyklos statymas, kuria galės naudotis ir kiti, ir jis pats.
