## Eigulių kapinės: paminklas, liudijantis tragišką cirko artisto likimą
Vėlinės – tai laikas, kai prisimename išėjusius artimuosius, pagerbiame jų atminimą ir meldžiamės už jų sielas. Aplankius artimųjų kapus, dažnai norisi pasižvalgyti po Amžinojo poilsio vietą, ypač senas kapines, kuriose galima rasti įvairių epitafijų – įrašų ant paminklų, skirtų pagerbti mirusįjį. Dažniausiai tai būna tradiciniai palinkėjimai ilsėtis ramybėje, artimųjų liūdesio išraiškos, tačiau kartais galima aptikti ir unikalių, įdomių įrašų. Rečiau pasitaiko užrašų apie mirties priežastį, pavyzdžiui, „žuvo autoavarijoje“. Tačiau Eigulių kapinėse Kaune yra epitafija, kurios, ko gero, daugiau niekur kitur nerasite Lietuvoje.
Vėlinių išvakarėse pažįstamas istorikas Virgis Karpovas, žinodamas mano domėjimąsi neįprastomis istorijomis, paklausė, ar man žinoma, kad karo pradžioje Kaune tigras sudraskė garsų cirko artistą Praną Gudauską. Pasirodo, tai įvyko Vilijampolėje, Vėjo gatvėje, V. Karpovo močiutės Alfredos Baltmiškytės kieme, kur buvo įrengti narvai gyvūnams. Močiutė dažnai pasakodavo apie šį cirko artistą ir jo gyvūnus, o šeimos albume išliko nemažai to meto nuotraukų. V. Karpovas pridūrė, kad P. Gudauskas palaidotas Eigulių kapinėse.
Pradėjus domėtis šia istorija, paaiškėjo daugiau detalių apie šį cirko artistą. Pranas Gudauskas gimė 1906 m. liepos 14 d. Šiūpariuose, Klaipėdos rajone, o mirė 1941 m. liepą. Jis buvo vienas iš Lietuvos profesionaliojo cirko pradininkų: iliuzionistas, fakyras, akrobatas ir žvėrių dresuotojas. P. Gudauskas ne tik vadovavo cirkui, bet ir pats pasirodydavo arenoje, atlikdamas oro akrobatikos triukus, vėliau – fakyro ir iliuzijos numerius. Kai cirkas įsigijo plėšriųjų žvėrių, P. Gudauskas pradėjo juos dresuoti ir papildė cirko programą pasirodymais su žvėrimis.
1934 m. jis sukūrė šeimą su cirko artiste Verute Remeikyte, tačiau santuoka vėliau iširo. Bėgant metams, P. Gudauskas daugiausia dėmesio skyrė cirko valdymui ir žvėrių dresūrai. Tuo metu „Aušra“ jau turėjo profesionalų artistų kolektyvą ir didžiausią žvėryną tarp šalyje gastroliavusių cirko trupių.
Apie P. Gudausko mirtį žinoma, kad Vokietijai okupavus Lietuvą ir Kauną, jis laikė gyvūnus, įskaitant tigrus, įvairiose vietose. Buvo sunku juos išmaitinti, ypač trūko mėsos tigrams. Gyvūnai badavo, todėl P. Gudauskas kreipėsi pagalbos į vokiečių valdžią. Jis papasakojo apie savo sunkumus, o vokiečiai sutiko padėti, tačiau norėjo pamatyti gyvūnus. Cirko vadovas nuvedė juos prie narvų Vėjo gatvės kieme ir, norėdamas parodyti, kad jie yra prijaukinti, įėjo į vidų. Neaišku, kodėl vienas iš tigrų užpuolė savo šeimininką. Manoma, kad dėl bado.
P. Gudauskas, nors ir buvo patyręs darbe su žvėrimis, patyrė mirtinų sužalojimų, o vokiečių karininkai, bandydami jį išgelbėti, nušovė visus tigrus. Šaltiniai teigia, kad P. Gudauskas palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse, vadinamame Cirko artistų panteone.
Cirko istorikas Alvidas Jancevičius teigia, kad Europoje, o gal ir visame pasaulyje, nėra kitos tokios vietos, kurioje būtų palaidoti tik cirko profesionalai. Miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna teigia, kad Kaune panteonu įprasta laikyti Petrašiūnų kapines, tačiau tai nėra tikrasis panteonas, o tiesiog „garsių žmonių kvartalas“. R. Čėsna negalėjo patvirtinti, ar Eigulių kapinės yra vienintelė tokia cirko artistams skirta vieta pasaulyje, bet Kaune, ir ne tik, tai tikrai unikali vieta.
Eigulių kapinės įsteigtos apie 1880 m., gerokai anksčiau nei Petrašiūnų kapinės. Jos pavadintos pagal netoliese buvusį Eigulių kaimą, nors kai kas jas vadino ir Kleboniškio kapinėmis. Apsilankius kapinėse, vedėjas Edmundas Šipila gerai žinojo, kur rasti P. Gudausko ir jo kolegų kapus. Jis teigė, kad tai vienintelė vieta kapinėse, kur viename nedideliame kvartale palaidoti vienos profesijos žmonės. Tiesa, 9-ame kvartale palaidoti sentikiai, tačiau tai nesusiję su konkrečia profesija. Norint lengviau surasti P. Gudausko kapą, E. Šipila kompiuteryje įvedė jo vardą ir pavardę, ir kapinių žemėlapyje pasirodė ne tik reikiamas kvartalas, bet ir paminklo nuotrauka.
Šiame kvartale yra dvi eilės, apie 20 paminklų, kuriuose palaidoti įvairių profesijų cirko artistai. Daugelis jų čia buvo perkelti iš kitų, apleistų ar naikinamų kapinių. Apie 200 kv. metrų plotą savo profesijos kolegoms amžinam poilsiui iškovojo lietuviško cirko legenda Jonas Ramanauskas, kuris su žmona Jadvyga dabar ir pats čia ilsisi. Viduryje panteono yra paminklas su P. Gudausko vardu ir pavarde, nuotrauka bei užrašu „Žuvo nuo tigro nasrų 1941 m.“ Šalia išgraviruotas tigras su atvira burna.
Šioje vietoje palaidoti ir kiti garsūs cirko meistrai: Francas Černiauskas, Maksimilianas Truci (Massimiliano Truzzi), Konstantinas Feroni, Mykolas Vilenčikas, Antanas Pilkauskas, Vladislava Variakojienė (Stankutė) ir kt., taip pat – teatro pradininkas, pirmojo lietuviško spektaklio „Joninės“ režisierius Juozas Vaičkus. Pasak A. Jancevičiaus, kiekvieno iš jų gyvenimo istorija verta kino filmo. Čia per Vėlines susirenkantys cirko artistai norėtų, kad ši vieta būtų įtraukta į Kauno lankytinų vietų sąrašą, tačiau kol kas dėl nežinomų priežasčių tai nepadaryta.
