Mažeikių rajone, Pievėnų kaime, gyva unikali Velyknakčio tradicija, menanti XIX amžių. Vietos gyventojai, persirengę sargybiniais, budi prie Nukryžiuotojo skulptūros bažnyčioje visą naktį. Ši sakrali apeiga, daugelyje Lietuvos vietų jau išnykusi, Pievėnuose sutelkia visą bendruomenę, kurią sudaro vos 200 žmonių. Ši tradicija įamžinta dokumentiniame filme „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ (režisierė Giedrė Beinoriūtė, 2025 m.).
Filmas, nagrinėjantis šventumo ir kasdienybės santykį šiuolaikinio žmogaus gyvenime, buvo pristatytas kino teatre „Romuva“, festivalio „Kino pavasaris“ metu. Po filmo peržiūros įvyko susitikimas su režisiere Giedre Beinoriūte ir prodiusere Jurga Gluskiniene.
Režisierė Giedrė Beinoriūtė teigė, kad Velykos jai yra ypatinga šventė, o Velyknaktis – sakralus ir atnaujinantis laikas. Ji prisipažino, kad iki filmo kūrimo nebuvo patyrusi tokių įspūdingų Velykų, kaip Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje. „Apie Velykas Pievėnuose pirmą kartą išgirdau maždaug prieš dešimtmetį iš draugų. Susidomėjau ir ketinau sudalyvauti, tačiau vis nepavykdavo. Praslinko pandemija, prasidėjo karas, pasaulis tapo nenuspėjamas, ir aš supratau, kad dabar atėjo laikas važiuoti į Pievėnus, kur žmonės šimtmečius tęsia vieną jiems svarbų ritualą. Svarsčiau, kad galbūt ten atrasčiau atsakymą, atskaitos tašką, persikraučiau“, – pasakojo G. Beinoriūtė, kuri filmą su komanda pradėjo kurti 2022 metais.
Filme užfiksuotas teatralizuotas budėjimas, kurio metu „sargybiniai“ saugo Kristaus skulptūrą. „Komanda stot, kepures užsidėt, vieni – kairėn, kiti – dešinėn, ginklu gerbt! Mėlynųjų, žaliųjų, baltųjų komandos ginklus žemyn!“, – girdėti komandos filme. Sargybinių aprangos spalvos simbolinės: raudona reiškia kraują, žalia – erškėčių vainiką. Pagal tradiciją raudonieji sargybiniai atvyksta iš Balėnų kaimo. Velyknaktį budima kartomis: senelis, tėvas ir sūnus budi kartu. Dalis dabartinių „sargybinių“ tarnauja kariuomenėje.
Šalia budinčių sargybinių veikia persirengėliai „vagys“, kurie bando pagrobti skulptūrą ir triukšmauti, kad žmonės neužmigtų. Jie taip pat krėčia įvairias eibes: sėda į klausyklą, bando vogti daiktus. Persirengėliai – tai vietos ir aplinkinių kaimų vyrai. 2023-ųjų Velykose pirmą kartą dalyvavo ir sargybinės moterys.
Šį teatralizuotą budėjimą stebi ištvermingiausi vietiniai gyventojai ir svečiai. Velykų naktį jie meldžiasi, gieda senuosius Žemaičių Kalvarijos kalnus.
Didįjį sekmadienį, 6 val. ryto, prasideda šv. Mišios, kurių metu švenčiamas Kristaus Prisikėlimas. Procesija apjuosia bažnyčią, o po mišių iškilmingai groja dūdų orkestras. Vėliau žmonės daužia margučius ir stebi, kurio kiaušinis tvirčiausias.
Teatralizuoto budėjimo siužetas remiasi evangelijos pasakojimu, kuriame po Jėzaus mirties aukštieji kunigai prašo Poncijaus Piloto pastatyti sargybinius prie Jėzaus kapo, nes jis buvo žadėjęs prisikelti.
XX amžiuje Velyknakčio su budėjimais tradicija buvo paplitusi daugelyje Lietuvos bažnyčių, tačiau bėgant metams ji išnyko ir išliko tik Pievėnuose.
Filme įamžinta nykstanti kaimo kasdienybė: senosios parduotuvės, vandens šildymas ant krosnies, kiaulės svilinimas, vaišės po Velykų ir kiti elementai.
Režisierė džiaugėsi užmezgusi ryšį su kaimelio gyventojais: triūbininku Alfonsu, giedančiomis močiutėmis, Burbule, prižiūrinčia persirengėlių aprangą, ir Velyknakčio apeigų koordinatore Ilona.
„Tirkšliuose per premjerą kažkas atnešė 1971 m. nuotraukų, kuriose matyti klebonas, kareiviai, persirengėliai, triūbininkai. Jos buvo perduotos muziejui. Pasak gyventojų, po Antrojo pasaulinio karo nunykusią Velyknakčio tradiciją sovietmečiu Pievėnuose atgaivino klebonas. Ne visi gretimų kaimų gyventojai yra dalyvavę šiame Velyknaktyje, tad jie žadėjo tai padaryti šiais metais. Atsirado norinčiųjų išvysti išsaugotą XIX a. tradiciją ir po premjeros Vilniuje. Džiugu, kad žmonės domisi tradicijomis”, – sakė G. Beinoriūtė.
Filmas „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ debiutavo Tirkšlių kultūros centre, vėliau buvo parodytas Vilniuje ir Kaune. Kino teatruose filmas pasirodys nuo balandžio 11 d.
