Ukrainos valstybinio Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka šeštadienį savo „Telegram“ kanale įspėjo, kad Rusijos saugumo tarnyba FSB liepos 5 d. planuoja paskelbti suklastotus Antrojo pasaulinio karo dokumentus, susijusius su Voluinės tragedija, siekdama pakenkti Ukrainos ir Lenkijos santykiams. Anot pareigūno, kampanijos tikslas – suskaldyti dviejų šalių strateginę partnerystę, o už tokias Rusijos informacines operacijas šiuo metu asmeniškai atsakingas FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas.
„Russia Today“ straipsnis, besiremiantis „išslaptintais“ FSB dokumentais
Laikraštis „Ukrainska Pravda“ pranešė, kad Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaidos priemonė „Russia Today“ naktį į liepos 5-ąją paskelbė straipsnį, kuriame rėmėsi tariamai „išslaptintais“ FSB dokumentais. Straipsnyje Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vadas Dmytro Kliačkivskis kaltinamas 1943 m. vasaros pradžioje nužudęs 11 katalikų kunigų ir beveik 2 000 lenkų Volodymyro-Volynskio mieste, esančiame Ukrainos Voluinės regione.
„Rusijos propaganda sąmoningai naudoja manipuliacinę terminologiją, siekdama išprovokuoti stiprią emocinę reakciją Lenkijos visuomenėje“, – rašė „Ukrainska Pravda“. Ukrainos pareigūnų teigimu, dalis skelbiamų teiginių jau buvo žinomi ir paneigti prieš daugelį metų.
Kodėl Voluinės klausimas tebėra jautrus
1943–1945 m. Voluinėje ir Rytų Galicijoje įvykdytos dešimčių tūkstančių lenkų masinės žudynės dešimtmečius išlieka itin jautriu klausimu Lenkijos ir Ukrainos santykiuose. Abi pusės smarkiai nesutaria dėl UPA ir Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) vaidmens: Lenkija šias grupuotes laiko nusikalstamomis organizacijomis, o daugelis ukrainiečių jas vertina kaip nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalį.
Skiriasi ir pačių įvykių vertinimas – lenkai juos laiko suplanuotu etniniu valymu, o ukrainiečiai apibūdina kaip tragediją, kilusią dėl abipusio etninio konflikto.
Aštrėjantis Kyjivo ir Varšuvos diplomatinis ginčas
Rusijos dezinformacijos kampanija skelbiama tuo metu, kai diplomatiniai santykiai tarp Kyjivo ir Varšuvos pastarosiomis savaitėmis vis labiau aštrėja. Įtampa išaugo po to, kai gegužės pabaigoje prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos specialiųjų operacijų centrui „Šiaurė“ suteikė garbės vardą „UPA didvyriai“, teigdamas, kad taip atkuriamos nacionalinės kariuomenės istorinės tradicijos.
Reaguodamas į tai, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis birželio 19 d. nusprendė atimti iš V. Zelenskio „Baltojo erelio“ ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, jam įteiktą 2023 m. Kitą dieną Ukrainos vadovas paviešino nuotraukas, kaip grąžina šį ordiną K. Nawrockiui, o Kyjivas Lenkijos sprendimą pavadino „strategine klaida“. Solidarizuodamiesi su V. Zelenskiu, apdovanojimus Lenkijai savanoriškai grąžino ir trys buvę Ukrainos prezidentai – Leonidas Kučma, Viktoras Juščenka ir Petro Porošenka.
