Prieš 105 metus, 1920 m. gegužės 15 d., Kaune įvyko istorinis įvykis – pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Šis Seimas, vėliau įsikūręs Gimnazijos gatvėje, buvo pirmoji nepriklausoma Lietuvos valstybės parlamentinė institucija, suformuota demokratiškų ir slaptų rinkimų būdu, teigia Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Seimą sudarė 112 narių, o jam vadovavo Aleksandras Stulginskis, svarbi politinė figūra, tuo pačiu metu ėjęs ir prezidento pareigas. Iš viso per Seimo gyvavimo laikotarpį jame dirbo apie 150 žmonių, nes vieni nariai pasitraukdavo, o juos pakeisdavo kiti.
Rinkimuose, vykusiuose 1920 m. balandžio 14-15 d., daugumą balsų gavo Lietuvos krikščionių demokratų partija, užsitikrinusi 59 vietas Seime. Antroje vietoje liko Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokas, gavęs 28 mandatus. Socialdemokratai gavo 13 vietų, o tautinės mažumos (žydai, lenkai, vokiečiai) pasidalino 10 mandatų. Dar 2 vietos atiteko nepartiniams nariams.
Steigiamasis Seimas buvo gana jaunas, tik 12 narių buvo vyresni nei 50 metų. Daugumą sudarė ūkininkai (21 narys), taip pat nemažai buvo mokytojų (18), valdininkų, kooperatininkų ir savivaldybininkų (18), amatininkų ir darbininkų (17), teisininkų (13), kunigų ir rabinų (12), kariškių (13). Daugiausia narių (26) buvo baigę aukštąjį mokslą. Į Seimą buvo išrinktos 8 moterys, o pirmajam posėdžiui pirmininkavo vyriausia narė, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Nors Steigiamasis Seimas dirbo tik 1920-1922 m., jis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Jis sukūrė teisinius pagrindus laisvai valstybei, įtvirtino parlamentarizmo principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisves, lyčių ir tautų lygybę prieš įstatymą bei įvedė vykdomosios valdžios kontrolę. Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį.
Seimas priėmė tris laikinas ir vieną nuolatinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus dėl žemės reformos, valiutos ir lito įvedimo, visuotinio gyventojų surašymo ir Lietuvos universiteto įkūrimo. Jis taip pat siekė tarptautinio Lietuvos pripažinimo. Per pustrečių metų šešiolika valstybių pripažino Lietuvą de jure, o 1921 m. šalis įstojo į Tautų Sąjungą. Būtent Steigiamojo Seimo valdymo metu buvo pasirašyta 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartis su Sovietų Rusija.
Taip pat buvo priimti smulkūs, bet svarbūs sprendimai, tokie kaip metrinės sistemos įvedimas ir Vidurio Europos laiko įvedimas.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs dėl Lenkijos kariuomenės puolimo. Tuo metu veikė Mažasis Seimas, sudarytas iš Pirmininko ir šešių narių.
Steigiamasis Seimas baigė savo darbą 1922 m. spalio 6 d.
