Filipinų imigracija Lietuvoje sparčiai auga, o leidimus gyventi šalyje turinčių piliečių iš Pakistano, Bangladešo ir Indijos skaičius padvigubėjo, rodo Migracijos departamento sausio mėnesio duomenys.
Sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena 774 Filipinų piliečiai, turintys leidimą gyventi, palyginti su 487 prieš metus ir 244 2023 m. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS paaiškino, kad laipsniškas migrantų iš šios šalies augimas yra susijęs su Lietuvos demografijos politika.
„Buvęs Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos demografijos ir imigracijos politikos, kurioje įtvirtino principą, kad mūsų migracijos srautai turėtų būti diversifikuoti ir kad būtų siekiama pritraukti daugiau užsieniečių iš kultūriškai artimesnių Lietuvai šalių“, – sakė departamento vadovė. „Būtent Filipinai buvo pripažinti viena iš kultūriškai artimesnių Lietuvai šalių, nes Filipinuose yra daug krikščionių.“
Antroji priežastis, kodėl Filipinuose ieškoma daugiau darbo jėgos, yra patikimi migracijos procesai.
„Darbo jėgos importas iš Filipinų yra aiškiai ir griežtai reglamentuotas, tačiau jis užtikrina, kad importuoti darbuotojai bus pakankamai kvalifikuoti ir kad darbdaviai nebus apgauti, kaip nutinka su kitomis šalimis“, – sakė E. Gudzinskaitė.
„Manau, kad šiais metais matysime dar didesnį augimą iš šios šalies, ir Filipinai turėtų pakeisti Indijos, Pakistano ir Bangladešo piliečius“, – pridūrė ji.
Sausio pradžioje Lietuvoje buvo 2,1 tūkst. Pakistano, 7,2 tūkst. Indijos ir 1 tūkst. Bangladešo piliečių.
Palyginimui, praėjusių metų pradžioje jų buvo atitinkamai 926, 4,6 tūkst. ir 379. Pasak E. Gudzinskaitės, šios trys šalys laikomos emigracijos šalimis, iš kurių piliečiai aktyviai siekia išvykti.
Dauguma jų atvyksta į Lietuvą dirbti ir studijuoti.
„(Pakistanas – BNS) pasidalina beveik per pusę, tai reiškia, kad šiek tiek daugiau nei tūkstantis atvyko čia dirbti, nes nemažai jų atvyksta dirbti tolimųjų reisų vairuotojais. (…) Kita beveik pusė, didžioji dalis, atvyko studijuoti į mūsų aukštąsias mokyklas“, – sakė ji.
„Manau, kad ateityje studentų skaičius didės, o dirbančiųjų pagrindu atvykstančiųjų turėtų išlikti tiek pat arba sumažėti“, – sakė departamento direktorė.
Panašios tendencijos vyrauja ir tarp leidimus gyventi turinčių Bangladešo piliečių – daugiau nei pusė jų atvyko dirbti, o likusieji – studijuoti.
Atvykusiųjų pasiskirstymo proporcijos šiek tiek skiriasi tarp piliečių iš Indijos: beveik 5 tūkst. atvyko dirbti, apie 1,6 tūkst. – į aukštąsias mokyklas, apie 350 – dirbti kvalifikuotą darbą, o keli šimtai atvyko kaip šeimos nariai.
„Indija išsiskiria tuo, kad apie 350 žmonių taip pat atvyko dirbti profesinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, dažniausiai kaip informacinių technologijų (IT) specialistai“, – pabrėžė E. Gudzinskaitė.
Iš viso sausio 1 d. Lietuvoje laikiną leidimą gyventi kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai turėjo 5,8 tūkst. užsieniečių.
Migracijos departamento duomenimis, per metus sumažėjo gyventojų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
„Jos išlieka pagrindinėmis šalimis, tačiau jų piliečių skaičius per metus sumažėjo. Ir, žinoma, labiausiai sumažėjo Baltarusijos piliečių skaičius“, – paaiškino E. Gudzinskaitė.
Praėjusį sausį leidimus gyventi Lietuvoje turėjo daugiau nei 86 tūkst. ukrainiečių, šį sausį – daugiau nei 77 tūkst., Baltarusijos piliečių skaičius sumažėjo nuo 62 tūkst. iki 57 tūkst., o Rusijos – nuo 15 tūkst. iki 14 tūkst.
„Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusė Rusijos piliečių yra nuolatiniai gyventojai, kurie čia gyvena nuo nepriklausomybės pradžios, laikinų migrantų yra šiek tiek daugiau nei 6 tūkst. Tai reiškia, kad dėl taikomų apribojimų Rusijos piliečiai praktiškai negali atvykti į Lietuvą gyventi“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
