## Geležinkeliai Lietuvos kariuomenės istorijoje: nuo kunigaikščių iki šarvuotų traukinių
Iki geležinkelių atsiradimo, kariniai konfliktai dažnai baigdavosi greitai dėl ribotų išteklių, gabenamų arkliais traukiamais vežimais. Geležinkeliai, veikdami kaip gyvybiškai svarbios kraujagyslės, nuolat aprūpindavo kariuomenę reikalingais ištekliais. XX amžiaus pradžioje tai buvo pagrindinis transportavimo būdas, teigia Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Geležinkelių svarbą kare puikiai iliustruoja Lietuvos nepriklausomybės kovos. Lemtingas mūšis prieš bermontininkus įvyko po to, kai jie užėmė Lietuvai gyvybiškai svarbų Radviliškio geležinkelio mazgą. 1920 m. priešo užimta Varėnos geležinkelio stotis neleido sustiprinti Vilniaus gynybos, perdislokuojant dalinius iš pietų. Šie įvykiai pabrėžia kritinę geležinkelių ir juos prižiūrinčių geležinkeliečių svarbą.
Kovos su bolševikais dar kartą atskleidė Lietuvos, kaip tranzitinės teritorijos tarp Rytų ir Vakarų, reikšmę. Geležinkeliečiai susidūrė su užduotimi susiaurinti Rusijoje naudotą 1524 mm geležinkelio vėžę iki Vakarams būdingų 1435 mm. 1919 m. liepą, per tris dienas ir naktis, Panevėžio–Obelių ruože pavyko pakeisti net 97,4 km vėžės. Be geležinkelių tiesimo ir remonto, svarbu buvo mokėti juos ir ardyti, ypač kovojant su bermontininkais.
Pirmieji geležinkeliečių darbai vyko nuolatinės priešo grėsmės sąlygomis, trūkstant reikiamos įrangos ir patyrusių specialistų. Tarpukario spauda rašė, kad tokiomis aplinkybėmis geležinkelio ardymas bermontininkų fronte reikalavo išradingumo: „Įsakymą davęs viršininkas griežtas, neklauso, kai pareiškiama, kad nėra geležinkeliui ardyti įrankių, sako, žinokitės, esate pionieriai, užtat suardykit nors su pirštais.“ Ir pirmieji pionieriai tikrai „žinojosi“ – Radviliškio ir Šiaulių rajonuose perkirto geležinkelius, priversdami besitraukiančius bermontininkus palikti taip reikalingą karo grobį. Lenkų fronte pavyko nuo bėgių nuversti šarvuotąjį traukinį „Gediminas“, kuris anksčiau buvo atitekęs lenkams.
1920 m. rugpjūčio 25 d. pakrikštytas „Gediminu“, šis šarvuotas traukinys tapo šarvuotųjų traukinių pulko pagrindu. Jam kompaniją palaikė „Kęstutis“ ir „Algirdas“. Be kovinės funkcijos, traukiniai vykdė ir žvalgybą, o maskavimu rūpinosi inžinieriai. Vytauto Didžiojo karo muziejuje iki gruodžio 31 d. veikia paroda „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“.
