Vytauto Didžiojo karo muziejus atskleidžia įdomius faktus apie Lietuvos kariuomenės husarų, dėvėjusių 1931 m. modelio uniformas, aprangą ir istoriją.
Pirmieji kavalerijos eskadronai Lietuvos kariuomenėje pradėti formuoti dar Nepriklausomybės kovų įkarštyje. 1919 m. sausį Kaune įkurti du raitelių eskadronai iškart buvo pasiųsti į frontą. Paaiškėjus, kad kariuomenei reikalinga didesnė kavalerijos pajėga, kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas pavedė suformuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką. Netrukus buvo suformuotas Trečiasis, o vėliau ir Ketvirtas eskadronas. Šie kavaleristai dalyvavo kovose su visais Lietuvos nepriklausomybės priešais, įskaitant bolševikus, lenkus ir bermontininkus. Husarai iš Pirmojo ir Ketvirtojo eskadronų ypač pasižymėjo 1923 m. Klaipėdos operacijoje.
Pulko kūrimo pradžia buvo itin sudėtinga dėl sunkių valstybės kūrimosi sąlygų. Anot karininko Izidoriaus Kraunaičio, eskadronų raiteliai 1928 m. neatrodė įspūdingai: „Gusarai dėvėjo savus drabužius: vienas vilkėjo elegantiškus drabužius ir avėjo plonus, kiaurus batus, kitas – klieriko sutaną, o šalia jo – ūkininkas su klumpėmis ar vyžomis”. Kavaleristams, neturintiems žirgų, buvo skiriami pagrindiniai atributai – pentinai ir išskirtinės kepurės. I. Kraunaitis pastebėjo, kad „savanoriams buvo įsakyta užsidėti baltus lankelius ant kepurių ir pentinus ant batų, kad išsiskirtų iš eilinių. Vėliau buvo duotos tikros kariškos kepurės, kurios buvo savotiškos ir, reikia pasakyti, gražiausios iki šiol mūsų kariuomenėje”.
1923 m. kovo 27 d. generolo leitenanto Vlado Nagevičiaus vadovaujama uniformos komisija įsakymu Nr. 53 nustatė naują kariuomenės uniformą. Kavalerijos uniformos išsiskyrė savo forma ir spalvomis. Husarų, kurie dėl iš carinės Rusijos grįžusių karininkų įtakos buvo vadinami gusarais, uniformose jau buvo matomi pagrindiniai skiriamieji bruožai. Juozas Žlabys-Žengė 1927 m. rašė: „1923 m. gusarų pulkui nustatomi bendri gusarų požymiai: vengrinė (ungarinė), čakčiros (raudonos kelinės), roželės, kepurė.” Vengrinė – tai munduras su pintomis virvelėmis, o roželės – batų priekį puošusios rozetės. Šie elementai išliko svarbiausi husarų uniformos akcentai visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį.
1927 m. Prezidento aktu pulko šefu paskirtas didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Jis buvo dislokuotas Radvilėnų plente Kaune, kur 1930 m. pastatytos mūrinės kareivinės – pirmosios naujos kareivinės Nepriklausomoje Lietuvoje. Husarams įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim arba mirsim“. 1931 m. husarai pirmieji antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikia paroda „Drąsos gijos“, kurioje galima apžiūrėti 1931 metų Pirmojo Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko husaro uniformos rekonstrukciją. Paroda, pasakojanti apie karybos madas ir aprangos funkcionalumą nuo baltų karybos iki Lietuvos partizanų laikų, veiks iki 2025 m. vasario 9 d.
