Pastaruoju metu Lietuvos mokyklos sulaukė rimto perspėjimo: Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai taikosi į paauglius, bandydamos juos įtraukti į įvairias diversijas. Šis įspėjimas, pasak ekspertų, rodo, kad mūsų šalies tarnybos turi konkrečių duomenų apie galimas grėsmes, todėl mokyklų vadovams buvo išsiųsti oficialūs perspėjimai su rekomendacijomis kalbėtis su mokiniais ir atkreipti jų dėmesį į šį pavojų. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys pabrėžia, kad Rusijos specialiosios tarnybos neatsitiktinai renkasi paauglius, nes jie yra ypač pažeidžiami ir linkę į rizikingą elgesį.
Psichologinis aspektas taip pat yra svarbus. Paauglius verbuoja gerai apmokyti žvalgybininkai, kurie moka įtikinti, kad tam tikros užduotys yra paprastos ir nesukels jokių problemų, o atvirkščiai – suteiks galimybę lengvai užsidirbti pinigų. Tačiau Ukrainos pavyzdžiai rodo, kad atlikus užduotį, vaikai dažnai tampa aukomis – rusai juos nužudo arba nuotoliniu būdu susprogdina jų padėtas bombas.
Pernai Vilniuje, gegužės 9-ąją, įvykis prie „Ikea“ parduotuvės, kai nepilnametis ukrainietis bandė ją padegti, taip pat atskleidė Rusijos žvalgybos įtaką. Vaikinas buvo užverbuotas ir atvyko į Lietuvą iš Lenkijos, jam buvo pažadėtas senas „BMW“ automobilis ir 10 tūkst. JAV dolerių už įvykdytą užduotį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijos mokykloms
Prieš kelias dienas Lietuvos mokyklos gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kad būtina kalbėtis su paaugliais apie verbavimo pavojus ir juos įspėti. Dokumente atkreipiamas dėmesys į Rusijos specialiąsias tarnybas, kurios plačiai naudoja šią taktiką Ukrainoje. Ten paaugliai už atlygį verbuojami įvairioms žvalgybinėms užduotims, įskaitant diversijas ir sabotažo aktus.
Atlygis dažnai mokamas kriptovaliuta, o paaugliai viliojami lengvu uždarbiu, įtikinant, kad atliekant užduotis nėra jokios rizikos. Nors Valstybės saugumo departamentas (VSD) jau anksčiau įspėjo apie Rusijos FSB ir Baltarusijos KGB naudojamą taktiką, kai per socialinius tinklus, ypač „Telegram“, siūloma aprašinėti pastatus provokuojančiais užrašais už atlygį, šįkart situacija atrodo dar rimtesnė. Yra duomenų, kad priešiškų šalių specialiųjų tarnybų ketinimai yra labai realūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši taktika jau išbandyta Ukrainoje.
Dėl šių priežasčių Lietuvos mokyklų vadovai gavo rekomendacijas, kuriose siūloma kalbėtis su moksleiviais, raginti juos itin atsakingai vertinti grėsmes ir įtarimais pasidalinti su VSD.
„Tęsiantis agresorės Rusijos karui prieš Ukrainą, Rusijos žvalgybos tarnybos siekia kuo labiau pakenkti Ukrainos žmonėms ir kariuomenei, įbauginti gyventojus, sumažinti jų norą priešintis. Kadangi patys rusai ir jų žvalgyba negali lengvai patekti į Ukrainos miestus ir gyvenvietes, savo nurodymams vykdyti jie pasitelkia Ukrainoje gyvenančius pažeidžiamus žmones. Užduotys būna įvairios – nuo elementarių prašymų nufotografuoti įvairius objektus (pvz., kur gyvena kareiviai, ar kur važiuoja karinė technika) iki pavedimų padegti ar net susprogdinti pastatus.
Rusija imasi teroristinių būdų savo tikslams pasiekti ir verbuoja vaikus bei paauglius, kad šie vykdytų nusikaltimus prieš savo tėvynę“, – portalui „Delfi“ komentavo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Apgaulingos užduotys už pinigus
Ukrainoje paauglių verbavimas įvairiems išpuoliams ar tariamai „nekaltoms“ užduotims, pavyzdžiui, paimti paketą ir nunešti į nurodytą vietą, pasiekė tokį mastą, kad valstybiniu lygmeniu buvo parengta informacinė kampanija.
„Nedegink saviškių, sudegink „FSB-šniką“ (Rusijos žvalgybos pareigūną – red.), – skelbia kampanijos šūkis. Paaugliai, sulaukę įvairių pasiūlymų užsidirbti atliekant įvairias užduotis, raginami apie tai pranešti Ukrainos saugumo tarnybai SBU, tam sukurtas „Telegram“ botas.
Paaugliai įspėjami apie gresiančią atsakomybę ir ilgus metus už grotų. Tai vaizdžiai iliustruoja informacinės kampanijos klipas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka du Rusijos FSB pasiūlymais susigundę paaugliai – vaikinas ir mergina.
Vaikinas gauna užduotį padėti sprogmenį ir susprogdinti iš fronto grįžusį karį, o mergina – sudeginti kito kariškio automobilį. Visa tai baigiasi sulaikymu, ilgo įkalinimo perspektyva ir raginimu susimąstyti: ar verta griauti savo gyvenimą dėl tokių veiksmų.
„Įprastai vaikai ar paaugliai socialiniuose tinkluose iš nepažįstamų asmenų gauna pasiūlymą užsidirbti. Pradžioje vaikams sumokama, kad jie nufotografuotų nereikšmingus pastatus ar nupieštų grafiti ir atsiųstų nuotraukas. Vėliau gali būti prašoma nufotografuoti karinę techniką, karinius objektus, kareivius, jų gyvenamąją vietą.
Jeigu vaikai prašymus įvykdo, rusų agentai prisipažįsta, kas jie tokie, ir vaikus pradeda gąsdinti, kad už tokius veiksmus (bendravimą su priešų žvalgyba) jiems gresia ilgi metai kalėjimo. Bendradarbiavimas su priešų agentais laikomas tėvynės išdavimu – tai sunkus nusikaltimas, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė ir paaugliams. Kai kurie vaikai išsigąsta bausmės ir, užuot apie įvykį pranešę tėvams ar savo šalies pareigūnams, toliau vykdo vis sunkesnes priešų žvalgybos pavestas užduotis: būna atvejų, kai vaikai dalyvauja padegant karinius objektus ar net padedant sprogmenis nurodytose vietose“, – padėtį Ukrainoje, kuri gali persikelti ir į Lietuvą, apibūdino NKVC vadovas V. Vitkauskas.
Paaugliai – lengvas grobis Rusijos žvalgybai
„Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje išbandytus metodus Rusija „perkelia“ į kitas demokratines valstybes, siekdami apsaugoti Lietuvos vaikus ir visą visuomenę nuo galimų provokacijų, kartu su kitomis institucijomis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, saugumo tarnybomis – parengėme rekomendacijas vaikams ir paaugliams, kurios juos pasieks mokyklose. Svarbu prevenciškai įspėti visuomenę ir būti pasiruošus provokacijoms, todėl itin svarbus ŠMSM išreikštas rūpestis vaikais, greitas reagavimas rengiant bei platinant svarbią informaciją“, – reziumavo NKVC vadovas V. Vitkauskas.
Įvykiai Ukrainoje parodė, kad paaugliai verbuojami kelti chaosą šalies viduje. Imituojant visuomenės nepasitenkinimą šaukimu į kariuomenę, jiems duodamos užduotys padegti mobilizacijos centrų pareigūnų automobilius, padėti sprogmenis prie geležinkelio sistemų valdymo spintų. Būta atvejų, kai paaugliams įvykdžius užduotį ir apie tai pranešus savo kuratoriams, šie nuotoliu aktyvuoja detonatorių ir sprogmuo nužudo jį padėjusius vaikus.
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, kad grėsmė yra reali, ir Rusijos žvalgyba neabejotinai internetu verbuoja Lietuvos gyventojus.
L. Slušnys atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose, pokalbių platformoje „Telegram“, gauti nepažįstamų žmonių siūlymai užsidirbti atliekant abejotinas užduotis, kuriomis tikrai neturėtų susigundyti sveiką nuovoką ir kritinį mąstymą išlaikę suaugusieji, visai kitaip veikia paauglius.
„Paaugliai visada labiau linkę rizikuoti, tai tarsi įrašyta į paauglystės kodeksą, ir niekur nuo to nepabėgsime. Todėl, gavę nedidelę užduotį, jie neįžvelgia didesnės rizikos. Reikia pripažinti, kad šioje vietoje rusai dirba labai gerai: jie pateikia užduotį taip, kad čia jokios problemos tarsi nėra, mes duosime pinigus ir daugiau iš tavęs nieko nereikalaujame.
Išgirdę tokį paaiškinimą, paaugliai iš tiesų neįvertina rizikos. Tarsi nieko tokio kažką nufotografuoti, atlikti vieną ar kitą užduotį“, – teigė vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys.
Pasak jo, paaugliai neturi kritinio mąstymo, nesusimąsto apie pasekmes ir yra linkę rizikuoti. Medikas tai sieja su savo darbo realijomis: moksleiviai ryžtasi vartoti ypač pavojingą narkotinę medžiagą – fentanilį, jį su priemaišomis garina elektroninėse cigaretėse, o paskui atsiduria reanimacijoje. Nes norima išbandyti kažką naujo ir įdomaus, o apie pasekmes – nemąstoma.
Analogiškas moksleivių mąstymas, jų elgesys siejamas ir su Rusijos žvalgybos sprendimu diversijoms verbuoti paauglius.
„Kai 14 metų paaugliai dėl fentanilio vartojimo garinant elektronines cigaretes atsiduria reanimacijoje – tas pats veiksmas. Kodėl tai nutinka? Jie linkę rizikuoti, kažką bandyti ir neturi kritinio mąstymo, jog tai gali sukelti labai rimtas pasekmes.
Pirmiausia, sutikę su Rusijos agentų pasiūlymais, jie rizikuoja baudžiamąja atsakomybe, o taip pat tapti teroro akto vykdytojais ar bendrininkais, už ką taip pat teks atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą. Galiausiai, tave gali tiesiog sunaikinti, nužudyti. Nes, atlikus užduotį, kuratoriai nebūtinai vykdytoją paliks gyvą, gal per daug žinai, per daug įsitraukei, ir, kad nepapasakotum, kaip veikia schema, – būsi nužudytas.
Pas paauglius toks mąstymas dažniausiai neveikia. Labai lengva manipuliuoti 14–16 metų žmogumi, ne visais, bet dalis jų turi tokią „šlubą vietą“, – reziumavo vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys.
Anot pašnekovo, labiausiai pažeidžiami paaugliai yra iš skurdžių šeimų arba tokių, kuriose nėra skiepijamas kritinis mąstymas, nėra diegiamos vertybės, o vyrauja įsitikinimas, kad viskas gaunama už pinigus.
„Ką geriausiai gyvenime moka rusai, o anksčiau mokėjo sovietai – naudotis žmonių silpnybėmis. Nesistengti jų kažkaip ugdyti, ne pakeisti, stiprinti, didinti atsparumą patyčioms, žeminimui, pagarbos užtikrinime, kaip tai daro Europos šalys, rusai eina priešinga kryptimi. Tai jie išnaudoja savo idiotiškoms reikmėms tenkinti, štai ir visa jų „tvarka“, – reziumavo L. Slušnys.
