Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pavaduotoja Kristina Petrauskė atkreipia dėmesį į moterų vaidmenį Lietuvos krašto gynyboje, pabrėždama gilias istorines šaknis ir svarbų indėlį. Istorikė išskiria tris iškilias asmenybes: Žemaitę, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ir Felicija Borkevičienę, pabrėždama F. Borkevičienės kovą už demokratines vertybes, kuri tarpukario Lietuvoje tapo teroro akto taikiniu.
K. Petrauskė, kalbėdama apie moteris karyboje, remiasi istoriniais faktais, primindama, kad pagal Lietuvos statutą našlės turėjo atlikti karinę tarnybą. Pavyzdžiui, XVI amžiuje Ona Kiškienė buvo viena didžiausių raitelių tiekėjų Lietuvos kariuomenei. Tai įrodo, kad moterų dalyvavimas krašto gynyboje nėra naujas reiškinys.
Istorikė taip pat užsiminė apie aviacijos istorijos paslaptį – lėktuvo ANBO pavadinimą, kurį sukūrė Antanas Gustaitis. Nors oficialios interpretacijos nėra, spėjama, kad ANBO galėjo reikšti „Antanas nori būti ore“ arba būti susijęs su A. Gustaičio žmonos vardu – Brone.
K. Petrauskė teigia, kad šiuolaikinis paminklų statymo bumas yra tarsi tautos paauglystė, kompensuojanti XIX amžiaus Tautų pavasario laikotarpį, kai Lietuva, būdama Rusijos imperijos okupuota, negalėjo laisvai reikšti savo identiteto. Šiuo metu Kaune planuojama paroda, skirta A. Gustaičio skrydžiui virš Kauno su ANBO lėktuvu, o Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikia paroda apie Lietuvos karinę inžineriją.
K. Petrauskė gyrė Lietuvos muziejų kokybę ir muziejininkų darbą, tačiau atkreipė dėmesį į regioninių muziejų svarbą, ragindama juos lankyti ir vertinti jų unikalumą bei indėlį į kultūros paveldo išsaugojimą. Visą pokalbį su istorike galima rasti KAM tinklalaidėje „KAS ir KAM?”.
