Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, jog karo tarnyba jaunuoliams suteikia vertingų įgūdžių, kurie praverčia tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Disciplina, fizinis pasirengimas ir gebėjimas orientuotis stresinėse situacijose – tai tik keletas iš daugelio privalumų, kuriuos įvardijo respondentai. Profesionalūs kariai ir karo prievolininkai taip pat patvirtina, kad kariuomenėje įgyta patirtis yra neįkainojama civiliniame gyvenime.
„Spinter tyrimai” spalį atliktos apklausos duomenys rodo, kad 67 proc. šalies gyventojų mano, jog kariuomenėje išsiugdytas disciplinuotumas ir dienotvarkės laikymasis padeda jaunam žmogui asmeniniame ir profesiniame gyvenime. 65 proc. apklaustųjų išskyrė fizinį pasirengimą, o 55 proc. – gebėjimą greitai reaguoti ir orientuotis kritinėse situacijose. Karybos žinias paminėjo 38 proc., o pagerėjusius socialinio bendravimo įgūdžius – 34 proc. respondentų.
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karo inžinierius seržantas Saulius Kreivėnas teigia, kad po devynių mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos jaunuoliai tampa fiziškai ir psichologiškai stipresni, labiau pasitiki savimi ir įgyja vertingos patirties, kuri praverčia ne tik profesinėje, bet ir kasdienėje veikloje.
Pasak seržanto, karo prievolę atliekantys jaunuoliai turi galimybę išbandyti įvairias veiklas ir atrasti sau tinkamiausią sritį – nuo inžinerijos ir mechanikos iki ryšių ar medicinos. „Tėvai dažnai dėkoja už tai, kad jų vaikams buvo įskiepytas tvarkos, drausmės ir atsakomybės jausmas. O patys jaunuoliai išmoksta valdyti stresą, prisitaikyti prie nežinomybės ir tampa geriau pasiruošę įveikti bet kokius gyvenimo iššūkius“, – teigia S. Kreivėnas.
Šiauliuose įsikūrusio Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione tarnaujantis Matas Letkauskas antrina, kad tarnyba suteikia ne tik karinių žinių. „Ginklo valdymas ir tinkama reakcija į taktines situacijas yra svarbūs, nes šios pamokos leidžia būti pasiruošusiam ginti Lietuvą, jei prireiktų. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad tarnyboje įgytus įgūdžius sėkmingai pritaikau ir civiliniame gyvenime. Per penkis tarnybos mėnesius išmokau būti reiklesnis sau ir kitiems, labiau užsispyręs ir pasitikintis savimi. Supratau komandinio darbo svarbą ir įtaką užduoties sėkmei. Išmokau geriau planuoti laiką ir greičiau atlikti darbus“, – pasakoja M. Letkauskas.
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione tarnaujantys buvę Kauno Maironio gimnazijos absolventai taip pat teigia, kad karo tarnyba pakeitė jų požiūrį į civilinį gyvenimą ir vertybes. Jie išskiria vidinę stiprybę, pasikeitusį disciplinos suvokimą ir pabrėžia, kad dėl kariuomenėje galiojančios tvarkos ir principų jaučiasi labiau subrendę.
Pasak vaikinų, prie šių pokyčių prisideda kartu išgyvenami sunkumai. „Kareiviška draugystė, apie kurią rodoma filmuose ir rašoma knygose, iš tiesų egzistuoja. Bendri išgyvenimai suartina bet kurioje gyvenimo srityje, o čia, kartu gyvenant ir juokiantis iš patirtų sunkumų, bendrumo jausmas sustiprėja labai greitai”, – pasakoja bičiuliai, pridurdami, kad tarnyboje jie susirado ne tik naujų draugų, bet ir sustiprino jau esamus ryšius.
Bendrystės jausmą pabrėžia ir Margirio batalione tarnaujantis M. Letkauskas: „Mažai kur galima patirti tai, ką išgyveni karo tarnyboje: bėgiojimas miškais, miegas po atviru dangumi, šaudymas iš ginklo, naktiniai žygiai, judėjimas kariniu transportu ir visa tai jungianti bendrystė, kurią jaučia ginklo broliai, kartu įveikę sunkumus”. Jis priduria, kad jei galėtų atsukti laiką atgal, karo tarnybą pasirinktų iškart po mokyklos, nes tarnyba padeda geriau suprasti save ir savo tikslus.
Šiais metais į karo prievolininkų sąrašą įtraukta daugiau nei 27 tūkst. jaunuolių, o atlikti tarnybą pakviesta daugiau nei 3,8 tūkstančio. Planuojama, kad nuo 2026 metų jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iškart po mokyklos baigimo, įtraukiant į sąrašus visus 18 metų sulaukusius abiturientus.
