Dešimt pretendentų varžosi dėl Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo posto. Po konkurso termino pratęsimo, vasario 27 d. baigėsi dokumentų priėmimas, o norą užimti šias pareigas pareiškė dešimt kandidatų, patvirtino kultūros ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė. Oficalus konkursas buvo paskelbtas vasario 6 dieną, o pirminis dokumentų priėmimo terminas buvo vasario 20 d., tačiau jis buvo pratęstas atsižvelgiant į Viešojo valdymo agentūros rekomendacijas. Agentūra patarė pratęsti terminą, kad į konkursą galėtų atvykti geriausi profesionalai. Tikimasi, kad bus išrinktas kompetentingas Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas. Pirmasis konkursas į VKI vadovo pareigas buvo paskelbtas dar 2024 m. liepos mėn., tačiau tuomet neatsirado norinčiųjų. Po specialiųjų reikalavimų dėl išsilavinimo patikslinimo buvo paskelbta nauja atranka. Rugpjūčio mėnesį Viešojo valdymo agentūra pranešė gavusi penkių pretendentų prašymus, tačiau galiausiai atrankoje liko tik vienas dalyvis – buvęs inspekcijos vadovas Audrius Valotka. Vis dėlto tuometinis kultūros ministras Simonas Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą dar vienai kadencijai. Ministro sprendimą lėmė kritika dėl A. Valotkos viešų pasisakymų ir raginimas trauktis iš pareigų, taip pat jam skirtos dvi pastabos. Viena pastaba buvo skirta už tai, kad konferencijoje REDA A. Valotka pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis”. Vėliau jis teigė norėjęs pasakyti „tiurkų”, bet netinkamai ištarė žodį. Kita pastaba buvo už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajono lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione. Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad jo pirmtako abejonės dėl A. Valotkos tinkamumo vadovauti įstaigai dar vieną kadenciją buvo per drąsios. Ministerija negalėjo patvirtinti, ar A. Valotka dalyvauja šiame konkurse. Valstybinė kalbos inspekcija, veikianti nuo 1990 m., prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, vykdo prevencinį darbą informuodama ir šviesdama visuomenę.
2019-08-30, 2019 m. Rugpjūčio 30 d. (Julius Kalinskas/BNS).
