Lietuva patenka tarp 20 laimingiausių pasaulio šalių, rodo naujausias Jungtinių Tautų remiamas „Pasaulio laimės indeksas“. Suomija išlieka lydere jau aštuntus metus iš eilės.
Šių metų indekse Lietuva pakilo trimis pozicijomis ir užima 16 vietą, aplenkdama kitas Baltijos šalis – Estiją (39 vieta) ir Latviją (51 vieta). Lietuva demonstruoja stabilų kilimą laimės indekse nuo 2017 metų, kai užėmė 52 vietą.
Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai iki 30 metų yra vieni laimingiausių pasaulyje. Šiemet tyrimas koncentravosi į socialinius ryšius ir tarpusavio rūpinimąsi.
Suomijos gyventojai ir ekspertai teigia, kad gerą nuotaiką lemia graži gamta ir stipri socialinės gerovės sistema.
Afganistanas, kenčiantis nuo humanitarinės krizės po Talibano sugrįžimo į valdžią 2020 metais, vėl užima paskutinę, 143-iąją vietą sąraše.
Jungtinės Amerikos Valstijos smuko į 24 vietą – tai žemiausias rezultatas nuo 2012 metų, kai buvo paskelbta pirmoji ataskaita. Aukščiausią poziciją (11 vietą) JAV užėmė pirmajame indekse.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad per pastaruosius du dešimtmečius Jungtinėse Valstijose 53 procentais padaugėjo žmonių, kurie valgo vieni. Bendras valgymas yra glaudžiai susijęs su gera savijauta. 2023 metais maždaug vienas iš keturių amerikiečių nurodė, kad praėjusią dieną valgė vienas.
Pranešime teigiama, kad didėjantis vienų valgančių žmonių skaičius yra viena iš priežasčių, kodėl blogėja gerovė Jungtinėse Valstijose. JAV taip pat yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose daugėja žmonių, mirštančių „iš nevilties“ dėl piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ir savižudybių, nors daugumoje šalių tokių mirčių mažėja.
Ataskaita parengta remiantis žmonių apklausomis visame pasaulyje, atliktomis 2022–2024 metais.
Visos Šiaurės šalys išlieka tarp 10 laimingiausių pasaulio valstybių. Suomija aplenkė Daniją, Islandiją ir Švediją. Danija užima antrą vietą. Kosta Rika ir Meksika pirmą kartą pateko į pirmąjį dešimtuką, užimdamos atitinkamai šeštą ir dešimtą vietas.
Šalių laimės reitingas sudaromas atsižvelgiant į jų vidutinį gyvenimo vertinimą per pastaruosius trejus metus, taip pat į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, socialinę paramą, sveiko gyvenimo trukmę, laisvę, dosnumą ir korupciją.
Alto universiteto docentas Frankas Martela, besispecializuojantis gerovės ir laimės tyrimuose, teigia, kad suomiai yra patenkinti savo gyvenimu, nes gyvena gerai funkcionuojančioje visuomenėje.
„Demokratija veikia gerai, turime laisvus rinkimus, žodžio laisvę, žemą korupcijos lygį, o visa tai rodo, kad šalies gerovė yra aukštesnė“, – aiškina F. Martela. Jis priduria, kad Šiaurės šalyse veikia stiprios socialinės gerovės sistemos, tokios kaip motinystės ir tėvystės atostogos, nedarbo išmokos ir visuotinė sveikatos priežiūra, kurios prisideda prie aukštesnio gerovės lygio.
23 metų Helsinkio studentė Eveliina Ylitolonen mano, kad suomių meilė gamtai paaiškina, kodėl ši Šiaurės šalis, garsėjanti tankiais miškais ir ežerais, nuolat pirmauja šiame tyrime. „Gamta yra svarbi sudedamoji šios laimės dalis“, – sako E. Ylitolonen.
Jamie Sarja-Lambertas, profesionalus kompiuterinių žaidimų žaidėjas, persikėlęs į Suomiją iš Jungtinės Karalystės, sutinka su tuo. „Atrodo, kad visi daug labiau jaučia ryšį su gamta, eina į lauką ir buriasi į bendruomenes“, – teigia jis.
Šių metų laimės ataskaitos autoriai teigia, kad dosnumas ir tikėjimas kitų gerumu yra svarbūs laimės veiksniai, netgi svarbesni už didesnį atlyginimą. Jie taip pat pažymi, kad žmonės pernelyg pesimistiškai vertina savo bendruomenių gerumą ir kad pamestų piniginių grąžinimo procentas yra daug didesnis, nei žmonės tikisi. Šiaurės Europos šalys užima vieną iš pirmaujančių vietų pagal tikėtiną ir faktinį pamestų piniginių grąžinimą.
