Uždarius paskutinius vaikų globos namus Šakiuose, Kupiškyje ir Kauno rajonuose, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad vaikai, augantys globėjų šeimose ar šeimynose, turės daugiau galimybių įgyti socialinių įgūdžių ir geriau pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Pasak jos, dideliuose vaikų globos namuose vaikams dažnai trūkdavo individualaus dėmesio ir pagalbos.
„Džiugu, kad uždarėme paskutinius didelius vaikų globos namus. Dabar mūsų vaikai, ypač tie, kuriems reikia didžiausios priežiūros, galės augti aplinkoje, artimesnėje šeimai“, – sakė I. Skuodienė. Ji pabrėžė, kad dideli vaikų globos namai negali sukurti šeimai artimos aplinkos, kurioje vaikas galėtų tinkamai pasiruošti suaugusiojo gyvenimui, kurti šeimą ir auginti savo vaikus.
Vaikų globos namų uždarymas yra 2014 m. pradėtos vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Tuo metu Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, kurių palaipsniui atsisakyta per dešimtmetį. I. Skuodienės teigimu, vaikų globos namuose vaikai valgydavo valgykloje, jiems tekdavo dalintis daiktais ir drabužiais.
Gyvendami su globėjais ar šeimynose, vaikai kuria artimus santykius su žmonėmis, kurie jais rūpinasi, prisiima atsakomybę už savo asmeninius poreikius ir namų ruošą, įgyja reikalingų socialinių ir buitinių įgūdžių. Be to, jie dažnai gyvena arčiau miesto centro ir turi daugiau galimybių integruotis į bendruomenę.
„Kai klausiame vaikų, kaip pasikeitė jų gyvenimas, jie atsako: „Aš turiu namus, aš turiu adresą, aš galiu pasikviesti draugus, aš galiu pats nueiti pas draugus, aš turiu mokyklą, aš turiu klasę“, – pasakojo I. Skuodienė.
Ji prisiminė vieno vaiko, augusio globos namuose, žodžius: „Aš gaudavau valgykloje virtą kiaušinį arba keptą. Išėjęs gyventi savarankiškai, nesupratau, kaip jį išsivirti ar iškepti, kaip jį gauti ir pagaminti.“
Globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenimis, per du dešimtmečius globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700 vaikų, o 2014 m., prasidėjus pertvarkai, – daugiau nei 3500. Šiuo metu Lietuvoje veikia 177 šeimyniniai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 843 yra vyresni nei dešimties metų amžiaus.
Šalyje likę tik kelios vaikų globos institucijos didžiuosiuose miestuose, kuriose gyvena 76 vaikai su negalia. Čia jiems teikiamos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos bei reikalinga įranga. Didžioji dalis – apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų – gyvena pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose. Nors susidomėjimas globa auga, globėjų paieška išlieka didžiausiu iššūkiu.
„Tai yra vienas didžiausių iššūkių, bet pertvarka vyksta dešimt metų, vyksta kvietimai, socialinės reklamos ir informacijos sklaida“, – teigė I. Skuodienė.
Anot tarnybos direktorės, dalis globėjų yra artimi giminaičiai, seneliai ar emociniais ryšiais susiję žmonės, o kita dalis – žmonės, kurie iki tol vaikų nepažinojo.
Gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir devyni nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.
Ateityje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė tikisi toliau plėsti paslaugų prieinamumą globėjams ir vaikams, taip pat šeimoms, išgyvenančioms krizines situacijas. Ji taip pat vylėsi, kad politikai skirs daugiau dėmesio ne tik per šventes.
„Svarbu, kad savivaldybės ir jų politinės komandos prisimintų globėjus ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje, kad palydėtų, pakviestų ir užtikrintų, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik globojamiems vaikams, bet ir šeimoms, kurios susiduria su iššūkiais ir išgyvena krizines situacijas“, – sakė I. Skuodienė.
