## Lietuva atsijungia nuo Rusijos energetikos tinklo: ką tai reiškia?
Nuo vasario 8 dienos Lietuva oficialiai atsijungia nuo BRELL žiedo ir žengia į naują energetinės nepriklausomybės etapą. Šis žingsnis – reikšmingas posūkis, atveriantis naujas galimybes ir iššūkius Lietuvos energetikos sektoriui. Tačiau ko galime tikėtis atsijungus nuo energetikos sistemos, kuri ne kartą buvo panaudota Maskvos kaip politinis įrankis, ir prisijungus prie europinio tinklo?
**Didesnis savarankiškumas**
Daivis Virbickas, Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovas ir Europos energetikos ekspertas, teigia, kad atsijungimas nuo Rusijos yra tik pradžia ilgo sinchronizacijos su europiniu tinklu proceso. Lietuvos energetikos sektoriui reikės perimti naujus darbo principus ir įgūdžius.
„Vakarų Europos energetikos sistemos valdymo principai iš esmės skiriasi nuo rusiškų. BRELL sistemoje valdymas yra centralizuotas ir vykdomas iš dispečerinės Maskvoje. Tuo tarpu Europoje valdymas yra decentralizuotas, o tai reiškia, kad kiekviena šalis savarankiškai valdo dažnį savo zonoje, laikydamasi bendrų taisyklių. Tokiu būdu visos šalys kartu užtikrina sistemos stabilumą“, – aiškina D. Virbickas.
Baltijos šalims, prisijungusioms prie kontinentinės Europos tinklo, reikės išmokti savarankiškai valdyti elektros dažnį, užtikrinti balansą ir kitus svarbius sistemos parametrus. Anot eksperto, Lietuvos specialistai jau mokosi tai daryti naudodamiesi specialiu treniruokliu, tačiau nuo vasario 8 dienos viską reikės atlikti realiomis sąlygomis.
„Laukia nemažai iššūkių, nes BRELL sistema, valdydama dažnį už mus, tam tikra prasme „išlepino“ Baltijos šalių energetikos infrastruktūros valdytojus. Manau, kad tai buvo daroma sąmoningai, siekiant atgrasinti nuo prisijungimo prie Vakarų energetinės sistemos“, – teigia D. Virbickas.
**Naujos galimybės Lietuvos energetikai**
Vis dėlto, atsijungimas nuo BRELL žiedo Lietuvai yra svarbus ne tik politiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Priklausymas kontinentiniam Europos tinklui ateityje suteiks didesnį atsparumą nenumatytoms situacijoms.
Kadangi rusiška energetinė sistema valdoma centralizuotai, sutrikus jos valdymui kitos šalys negali perimti dažnio valdymo. Tuo tarpu europinėje sistemoje yra daugiau saugiklių, nes visos šalys savarankiškai geba užtikrinti elektros tiekimo patikimumą ir prireikus gali viena kitai padėti.
Naujoji energetinė sistema taip pat atveria galimybes pritraukti daugiau elektrai imlių investuotojų. Elektros tiekimo kokybei ir stabilumui jautrūs Vakarų verslai įtariai žiūri į priklausymą BRELL žiedui, nes rusiški energetikos standartai jiems nėra žinomi. Potencialūs investuotojai baiminasi, kad ši sistema negalės užtikrinti patikimo elektros tiekimo ir kokybės.
Tačiau sužinoję, kad Lietuva prisijungs prie Vakarų pramonei pažįstamo ir patikimo europinio tinklo, šalis taps patrauklesnė investicijoms.
**Kas mūsų laukia?**
Jau vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungs nuo BRELL žiedo, o 9 d. sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais. Pirmiausia bus atjungtos linijos, jungiančios Lietuvą su Rusija ir Baltarusija. Tada Baltijos šalys kurį laiką dirbs izoliuotu „salos“ režimu – pačios palaikys elektros dažnį ir užtikrins elektros balansą tarp gamybos ir vartojimo.
Galutinai suderinus ir ištestavus techninius elektros sistemų valdymo parametrus dirbant savarankiškai, per bendrą elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“ Baltijos šalys bus prijungtos prie kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos sinchroniniam darbui.
„Svarbiausi iššūkiai prasidės prisijungus prie bendro europinio tinklo. Pagrindiniu jų taps elektros sistemos patikimumo užtikrinimas. Kitas svarbus iššūkis bus suvaldyti savo elektros balansą ir dažnį. Kitaip tariant, užtikrinti, kad elektros būtų gaminama tiek, kiek jos yra suvartojama ir eksportuojama/importuojama. Svarbiu ilgalaikiu iššūkiu taps tolimesnis integracijos į europinį tinklą stiprinimas, naujų tarpsisteminių elektros linijų statymas tarp Baltijos šalių ir Vakarų“, – sako ekspertas.
**Sudėtingas procesas**
Trys Baltijos šalys yra paskutinės ES valstybės narės, kurių elektros tinklų sistema veikia ne europinėje, o sovietinėje BRELL sistemoje. D. Virbicko teigimu, vėlyvą atsijungimą nuo BRELL žiedo lėmė ne viena priežastis.
Visų pirma, šis procesas techniškai yra itin sudėtingas, be to, ilgą laiką trūko politinės valios imantis konkrečių žingsnių įgyvendinant projektą, o ne tik deklaruojant ketinimus.
„Atsijungimas nuo sovietinės sistemos yra labai kompleksinis procesas, apimantis daug laiko imlių ir sudėtingų projektų. Naujų elektros linijų statyba, teritorijų joms planavimas, įrangos užsakymas, gamyba ir testavimas reikalauja daug laiko. Vidutiniškai naujos elektros linijos statyba Europoje trunka apie 8–10 metų. Mums reikėjo pastatyti bendrą liniją su Lenkija, nutiesti kabelį į Švediją, o estams į Suomiją“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
D. Virbickas pabrėžė, kad prieš 50–70 metų Maskvos ir Sankt Peterburgo energetikos inžinieriai projektavo Baltijos šalis kaip integralią Sovietų Sąjungos šiaurės vakarų energetikos sistemos dalį. Todėl šalys buvo susaistytos su rusiška energetikos sistema infrastruktūriniais ryšiais, o visi inžinieriai ir energetikai buvo mokomi dirbti kaip neatsiejama šios sistemos dalis. „Atraizgyti šią pynę nėra lengva, šalies energetikos srities specialistams teko mokytis dirbti visiškai kitaip, savarankiškai“, – sakė jis.
**Rusija nenorėjo paleisti**
Pasak D. Virbicko, Rusijos politiniai interesai taip pat suvaidino svarbų vaidmenį atsijungimo nuo BRELL žiedo procese. Lietuvos priklausymas BRELL žiedui ne kartą tapo Maskvos politiniu įrankiu, siekiant išlaikyti šalį sistemos dalimi.
Vienas iš galimų manipuliacijos metodų buvo galimai dirbtinai sumažinta elektros eksporto iš Rusijos kaina, skatinant nesijungti prie Vakarų tinklų, kadangi esą tai neapsimokėtų ekonomiškai. Tad priimant sprendimą prireikė tvirtos ir nuoseklios politinės valios bei gebėjimo pažvelgti strategiškai.
„Energetikos srities specialistai suprato, kad Vakarų sistema yra mūsų ateitis. Ketinimas sinchronizuotis Baltijos šalių premjerų buvo užtvirtintas dar 2007 m. Vis dėlto, naujos elektros linijos kainuoja didelius pinigus, kuriuos reikėjo iš kažkur gauti. Ilgą laiką trūko ir politinės valios imtis konkrečių žingsnių įgyvendinant projektą.
Dauguma tik deklaravo ketinimą sinchronizuotis, o kai reikėdavo veikti, energetikai likdavo vieni. Žinoma, buvo sinchronizacijos svarbą supratusių politikų, kurie veikė išvien su energetikos specialistais, bet netrūko ir manančių, kad pragmatiška būtų likti prie BRELL sistemos ir šiai dienai pigesnės elektros energijos“, – prisimena ekspertas.
**Į naują etapą**
D. Virbickas atkreipė dėmesį, kad sinchronizacijos procesas vasario 9 d. nesibaigs, o tik prasidės. Lauks daug iššūkių, kurių sprendimui būtų išmintinga pasitelkti energetikos srities mokslininkus ir ekspertus.
„Pagaliau tapsime visapusiškai integralia Europos dalimi. Nuo šiol būsime ne tik politiškai, ekonomiškai, bet ir energetiškai pilnai integravęsi į Vakarus. Sinchronizaciją palyginčiau su santuoka. Juk po vestuvių bendras gyvenimas nesibaigia, o tik prasideda – laukia bendros patirtys, džiaugsmai ir nesutarimai.
Taip yra ir šiuo atveju – prasideda mūsų naujas gyvenimo etapas su Europa, kuris lems naujas sąlygas ir aplinkybes. Reikės priimti įvairius sprendimus, daug ko išmokti. Manau, kad šioje situacijoje geriausiai galėtų pagelbėti ir prisidėti energetikos srities mokslininkai, kurie pasiruošę pasidalinti savo profesionaliomis įžvalgomis ir sprendimus pagrįsti moksliniais tyrimais, – neabejoja jis. – Esu įsitikinęs, kad sprendimai energetikos srityje turėtų būti priimami pasitelkiant kuo daugiau mokslinių ir eksperimentinių tyrimų bei analizių, nes klaidos energetikoje labai brangiai kainuoja.“
